A. Merkel centro dešinioji koalicija patyrė nemenkų praradimų sekmadienį šalyje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, daliai jos elektorato atidavus savo balsus už žaliuosius.
Žalieji sekmadienį surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų – dvigubai daugiausi nei per ankstesnius EP rinkimus prieš penkerius metus – ir užėmė antrą vietą po A. Merkel aljanso.
Tokie rezultatai laikomi rinkėju kirčiu Berlynui už lėtą pažangą siekiant kovoti su pasauliniu atšilimu.
Nemažai rinkėjų, ypač daug jaunų žmonių, kuriems impulsą suteikė kiekvieną savaitę mokyklose rengiami „Penktadieniai už ateitį“, protestai prieš anglių deginimą ir ugninga ryškiausių „YouTube“ žvaigždžių kampanija, nusigręžė nuo tradicinių ideologijų partijų.
Aplinkosaugininkai reikalauja, kad Vokietija greičiau nutrauktų taršių anglių deginimą, nors pagal dabartinius planus šio kuro numatyta laipsniškai atsisakyti iki 2038 metų, ir labiau skatintų Vokietijos keliuose vis dar retai pasitaikančių netaršių automobilių pardavimus.
A. Merkel interviu televizijai CNN yra pripažinusi, kad „mes turėtume veiksmingiau reaguoti“ į iššūkius, su kuriais susiduria mūsų planeta.
Trečiadienį kanclerė susitiko su savo „klimato kabineto“ nariais aptarti priemonių, kaip šalis turėtų įgyvendinti savo išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo tikslus.
Po susitikimo A. Merkel biuras patvirtino, kad Vokietija ketina „pasiekti 2030 metams nustatytus su klimatu susijusius tikslus, kurių siekti įsipareigojo tarptautiniu lygiu“, o išmetamų teršalų kiekis tais metais turi būti 55 proc. mažesnis negu 1990-aisiais.
„Tai reiškia, kad kasmet turi būti dar labiau mažinamas išmetamo CO2 kiekis“, – sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas ir pabrėžė, kad A. Merkel vyriausybė laiko tai vienu iš savo darbo prioritetų.
„Rugsėjį vyriausybė priims esminius sprendimus dėl įstatymų bei priemonių, ir kabinetas iki metų galo juos priims“, – sakė jis.
