Pranciškaus vizitas vyksta po Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos nukentėjo bloko politinis centras, ir popiežius Rumunijoje turėtų pakalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria žemynas.
Svarbūs vizito momentai bus Pranciškaus mišios daugiausia vengriškai kalbantiems katalikų tikintiesiems garsiausioje Rumunijos Švč. Mergelei Marijai skirtoje šventovėje Šumuleu Čuke Transilvanijos rytuose. Jis taip pat paskelbs palaimintaisiais septynis graikų apeigų katalikų vyskupus, kurie buvo nukankinti komunistų valdymo laikais, kuomet katalikai buvo brutaliai persekiojami.
Pranciškus taip pat susitiks su Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu.
Tai bus dar vienas pontifiko apsilankymas neturtingose šalyse, kuriose katalikai sudaro mažumą. Rumunijoje katalikų bendruomenė yra susiskaldžiusi į katalikų ir graikų apeigų katalikų grupes.
„Atvykstu pas jus eiti drauge“, – sakė Pranciškus vaizdo žinutėje, paskelbtoje vizito išvakarėse.
Vizitas prasidės penktadienio susitikimu su premjere Viorica Dancila, kurios Socialdemokratų partija (PSD) skaudžiai pralaimėjo per Europos Parlamento rinkimus.
Nors Pranciškaus kelionė yra ganytojiška, Vatikano atstovas Alessandro Gisotti sakė: „Įsivaizduoju, kad gali būti Šventojo Tėvo kalbų dėl šios europietiškos dimensijos.“
Vėliau penktadienį Pranciškus ir Rumunijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Danielis turi sukalbėti maldą „Tėve mūsų“ naujoje ortodoksų katedroje, prie kurios finansavimo prisidėjo Jono Pauliaus II per vizitą 1999 metais paaukoti 200 tūkst. dolerių (179,7 tūkst. eurų).
A. Gisotti pabrėžė, kad nors abu religiniai lyderiai fiziškai melsis toje pačioje vietoje, jie nesimels drauge. Tai daugeliui ortodoksų svarbus skirtumas. Šalia bus ir paprastų tikinčiųjų, ne taip kaip per neseniai įvykusį Pranciškaus vizitą Bulgarijoje, kai jam buvo leista pasimelsti ortodoksų katedroje Sofijoje, bet – vienam.
Jono Pauliaus II vizitas Rumunijoje, įvykęs 10 metų po Berlyno sienos griuvimo, buvo pirmas nuo 1054-ųjų Didžiosios schizmos popiežių apsilankymas kokioje nors šalyje, kurioje gyventojų daugumą sudaro ortodoksai.
Lenkų kilmės popiežius, padėjęs nuversti komunizmą, tuomet buvo nepaprastai šiltai sutiktas. Per mišias tikinčiųjų minioje girdėjosi šūkiai „Vienybė, vienybė“.
Jonas Paulius II sutiko su ortodoksų reikalavimais lankytis tik Bukarešte ir nevykti į Transilvaniją, kur gyvena dauguma šalies katalikų. Tad daugeliu atžvilgių Pranciškus užbaigia nebaigtą Jono Pauliaus II maršrutą.
Kaip ir tada, santykius temdo komunistų laikais konfiskuoto ir ortodoksams perduoto Katalikų Bažnyčios turto klausimas. A. Gisotti sakė, kad nėra jokių planų viešai aptarinėti šį ginčą, bet neatmetė tokios galimybės privačių derybų metu.
„Gyvename taikos ir supratimo laikais, bet norime kad šie santykiai (tarp Bažnyčių) taptų geresni“, – sakė Bukarešto arkivyskupijos atstovas Franciscas Dobosas.
„Neturėtume bijoti vieni kitų, turėtume pasitikėti vieni kitais. Šis vizitas turėtų paskatinti mus tapti geresniais katalikais ir geresniais ortodoksais, ir, galiausiai, geresniais piliečiais“, – pridūrė jis.
