Visgi jei JK paliks 28 narių bloką be skyrybų sutarties, blokui teks susidurti su 12 mlrd. eurų trūkumu, pareiškė už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris (Giunteris Otingeris).
„Šis biudžeto projektas buvo parengtas taip, tarsi Jungtinė Karalystė vis dar būtų bloko narė, turinti visas savo teises ir pareigas“, – pareiškė komisaras įstatymų leidėjams Europos Parlamente.
„Jei per ateinančias savaites įvyktų netvarkingas „Brexit“, tai turėtų būti sprendžiama atitinkamais pakeitimais spalio mėnesį“, – pridūrė G. Oettingeris.
Jungtinė Karalystė balsavo dėl išstojimo iš ES 2016 metų birželį. Pasitraukimo sutarties projektas buvo pasirašytas praėjusių metų lapkritį, tačiau sutartis dar neratifikuota.
JK ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybei jau ne kartą nepavyko gauti parlamento pritarimo, o šiuo metu „Brexit“ atidėtas iki spalio 31 dienos.
Galimas išlaidų mažinimas
Pagal lapkričio mėnesį Th. May suderintą susitarimą, Jungtinė Karalystė toliau mokėtų savo dalį į ES biudžetą iki 2014–2020 metų biudžetinio laikotarpio pabaigos.
Visgi Th. May pranešė ketinanti pasitraukti, o kai kurie kandidatai, pretenduojantys pakeisti ministrę pirmininkę jos poste, įspėjo, kad jie gali išeiti iš bloko be sutarties – ir nutraukti mokėjimus.
Šiuo atveju, pasak G. Oettingerio, ES primygtinai reikalautų, jog Jungtinė Karalystė atliktų esamus mokėjimus prieš pradėdama derybas dėl būsimų prekybos santykių.
Visgi jei Londonas neįneš 12 mlrd. eurų į kitų metų biudžetą, Briuselis turėtų rasti būdą, kaip užpildyti šią spragą.
Pasak G. Oettingerio, nuomonės, kaip tai padaryti, skiriasi. Komisaras pasiūlė, kad pusę šios sumos būtų galima padengti apkarpius išlaidas, kitą pusę – padidinus mokesčius kitoms narėms.
Europos Komisijos pasiūlytas 2020 metų biudžetas yra 1,3 proc. didesnis nei šių metų išlaidos, o dabar jį turi apsvarstyti ES įstatymų leidėjai.
