Argentinos prezidentas Mauricio Macri pažadėjo, kad šis „beprecedentis“ sutrikimas bus nuodugniai ištirtas, iškilus klausimų dėl Pietų Amerikos energetikos tinklo, jungiančio daugelį regiono didžiausių šalių, galimų ydų.
Energetikos pareigūnai sakė, kad tyrimo rezultatų galima tikėtis po 10–15 dienų. Jie kol kas negalėjo pateikti detalių, koks buvo šio gedimo, prasidėjusio sekmadienį, prieš Argentinos nacionalinę šventę, poveikis ekonomikai.
Argentinos energetikos ministras Gustavo Lopetegui sakė, kad avarija prasidėjo nuo šalies tinklų jungčių sistemos ir pridūrė, kad panašūs sutrikimai stebimi ir kitose šalyse. Tačiau jis pabrėžė, kad visišką tinklų paralyžių sukėlė virtinė vėlesnių įvykių.
„Tai nepaprastas įvykis, kuris niekada neturėjo nutikti, – ministras sakė per spaudos konferenciją. – Tai labai rimta. Negalima, kad visa šalis staiga liktų be elektros.“
G. Lopetegui neatmetė kibernetinės atakos galimybės, bet sakė, kad tai mažai tikėtina.
Sutrikimai prasidėjo sekmadienį apie 7 val. vietos laiku. Argentina, turinti 44 mln. gyventojų, taip pat žmonės kaimyniniame Urugvajuje ir dalyje Paragvajaus Tėvo dienos rytą atsibudo be elektros.
Buenos Airėse buvo paralyžiuotas visuomeninis transportas, taip pat sutriko telefono ir interneto ryšys. Išsijungus siurbliams neveikė vandentiekis, buvo priverstos užsidaryti parduotuvės. Pacientai, priklausomi nuo namuose naudojamos medicinos įrangos, buvo paraginti vykti į ligonines, turinčias generatorių.
Elektros tiekimas iki vėlaus sekmadienio vakaro buvo visiškai atkurtas. Vis dėlto šis incidentas sukėlė klausimų, kiek Argentina yra pasiruošusi tokiems netikėtumams, taip pat abejonių, ar pakankamai investuojama į energetikos sistemą, šaliai išgyvenant gilią ekonomikos krizę, didėjant infliacijai, smunkant vietos valiutos kursui ir augant komunalinių paslaugų kainai dėl griežto taupymo priemonių, vykdomų M. Macri.
Šio konservatyvių pažiūrų lyderio populiarumas nusmuko per krizę, Argentinai sunkiai sekantis suvaldyti vieną didžiausių pasaulyje infliacijų, o apie trečdaliui šalies gyventojų gyvenant žemiau skurdo ribos. Argentiniečiai taip pat nepatenkinti didėjančiomis komunalinių paslaugų kainomis, todėl naujausia avarija gali išprovokuoti daugiau protestų prieš M. Macri valdymą, prezidentui siekiant spalį būti perrinktam.
„Mūsų šalies padėtis jau anksčiau buvo keista, o dabar atsibundi ir nieko nematai“, – skundėsi Buenos Airių centre esančios vienos drabužių parduotuvės pardavėja Julieta Dodda.
„Daug žmonių šiandien ketino švęsti susitikę pietų. Mažiau, kad internete daugelis pokštauja: „Laimingos Tėvo dienos nuo „Edesur“ ir „Edenor“, mūsų elektros bendrovių“, – pridūrė ji.
Energetikos pareigūnai savo ruožtu tvirtino, kad Argentinos sistema yra pakankamai tvirta ir kad jos pajėgumai viršija poreikius. Vis dėlto jau anksčiau buvo žinoma, kad elektros tinklų būklė prasta – pastočių ir kabelių remontas nebūdavo vykdomas reikiamu mastu, daug metų laikantis įšaldytoms energijos kainoms.
Vienas nepriklausomas Argentinos energetikos ekspertas sakė, kad prie naujausios avarijos turbūt prisidėjo tinklų valdymo ir projektavimo sisteminės klaidos.
„Lokalizuota avarija, panaši į įvykusią, turėtų būti izoliuota pačios sistemos, – sakė Argentinos energetikos priežiūros veiklos tyrimų centro pirmininkas Raulis Bertero (Raulis Berteras). – Ši problema yra žinoma, ir esama technologijų bei tyrimų, kad jos būtų išvengta.“
Elektros tinklų avarija iškėlė klausimų dėl regiono sistemų trūkumų. Brazilija šįkart išliko nepaliesta, 2009 metais per panašią avariją didžiausioje regiono šalyje be elektros buvo likę daugiau kaip 60 mln. žmonių – tuo metu, kai brazilų tarnybos stengėsi užtikrinti pasitikėjimą infrastruktūra 2014 metų Pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadą.
Venesuela prieš tris mėnesius irgi patyrė iki šiol didžiausią savo elektros tinklų krizę, sukėlusią pavojų ligoninių pacientams.
Didelių elektros tinklų gedimų yra įvykę ir kitose pasaulio vietose. Pasak R. Bertero, 2003 metais JAV ir kai kurias Kanados provincijas paveikusi avarija buvo palikusi be elektros apie 50 mln. žmonių. Tai pačiais metais maždaug tiek pat žmonių paveikė kita didelė tinklų Italijoje.
Argentinoje yra buvę didelių elektros tiekimo sutrikimų, bet nė vienas jų neprilygo sekmadieninei avarijai, paveikusiai daug didesnę teritoriją. Avarija nepaveikė tik pietinio Ugnies Žemės salyno, nesujungto su pagrindiniu tinklu.
„To dar niekada nebuvo nutikę, – sakė Argentinos elektros bendrovės „Edesur“ atstovė Alejandra Martinez.
Vėliausios avarijos židinys buvo elektros jungtis tarp Jasiretos ir Salto Grandės hidroelektrinių šalies šiaurės rytuose.
Urugvajaus elektros tinklų bendrovė UTE pranešė, kad dėl Argentinos sistemos gedimo kelioms valandoms taip pat dingo elektra visame Urugvajuje. Šios avarijos priežastis, kaip nurodoma, buvo „Argentinos tinklų riktas“.
Paragvajuje be elektros liko pietinės kaimiškos vietovės netoli sienų su Argentina ir Urugvajumi. Nacionalinė energetikos administracija nurodė, kad po pietų elektros tiekimas buvo atkurtas, nukreipus energiją iš Itaipu hidroelektrinės, kurią Paragvajus dalijasi su kaimynine Brazilija.
