Eksperto teigimu, Rusijos Dūmos nario Sergejaus Gavrilovo pasirodymas Gruzijos parlamente per tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos forumą (TOA) buvo strateginis Rusijos veiksmas. Šiuo atveju TOA buvo panaudotas kaip įrankis veikti ne tik politikos, bet ir religiniu kontekstu. O žaidimas religiniais jausmais, pasak V.Jurkonio, yra ypač jautrus klausimas tokioje tikinčioje visuomenėje kaip Gruzijos.
Kita vertus, V.Jurkonis teigia, kad šis įvykis dar labiau destabilizuoti situacijos Pietų Osetijoje ir Abchazijoje neturėtų. Pasak jo, tai kitas Rusijos žingsnis norint dar labiau sulėtinti Gruzijos integraciją į Vakarus bei parodyti Europos šalims dar didesnį Gruzijos nestabilumą.
„Manyčiau, vargu ar (konfliktai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. – ELTA) gali paūmėti. Čia daugiau yra kaip provokacija, bandant skaldyti Gruzijos politikus ir visuomenę iš vidaus. Šiuo atveju tai daugiau bandymas veikti, destabilizuoti Gruzijos vidaus situaciją, o reikšmingo poveikio Abchazijos ir Pietų Osetijos situacijai, aš manau, neturės. Suprantama, išaugs dėmesys ir bus daug pasisakymų apie šių teritorijų okupacijos situaciją. Bet, manau, visų pirma Rusijos delegacijos vizitas nukreiptas į tai, kad destabilizuotų situaciją pačioje Gruzijoje (...) Rusijos delegacija turi labai tvirtą „neprosakartvelišką“ poziciją dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, tai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą. Panašu, kad buvo bandymas išprovokuoti situaciją, o visuomenė ir sureagavo... Tai labai jautrus dalykas“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologas V.Jurkonis.
Nors Gruzijos parlamentas vadinamas provakarietišku, pasak V.Jurkionio, nereikėtų apsigauti, kad tarp valdančiųjų nėra Rusijos valdžios modelį palaikančių kontroversiškų parlamentarų. Todėl politologas netgi stebisi, kad provokacijos iš Rusijos pusės prasidėjo tik dabar.
„Kai mes kalbame, kad Gruzijos parlamentas tampa provakarietiškas – nereikia apsigauti. Jis tikrai nėra kažkoks monolitiškas ir yra signalų, kad viena deklaruojama, o kita kalbama ir bandoma žiūrėti į abi puses. Bandoma tiek išlaikyti europietišką kursą, tiek flirtuoti su Rusija, labiau jiems atsiverti, ir tie signalai faktiškai buvo nuo pat pradžių, kai partija „Gruzijos svajonė“ atėjo į valdžią. Ir kad parlamente buvo labai įvairių ir kontroversiškų asmenybių, atėjusių su ta partija, tai irgi ne paslaptis. Tai gal net stebėtina, kad tokio masto provokacijų nebuvo anksčiau. Valdžios ir politikų gretose yra įvairių asmenų, kurie nebūtinai sutaria tarpusavyje dėl santykių su Rusija, kokie jie turėtų būti ir kaip aktyviai siekti euroatlantinės perspektyvos ir dėl daugybės kitų klausimų nuomonės skiriasi“, – teigė politologas.
V.Jurkonio nuomone, šiuo metu labai svarbūs tolesni valdančiųjų bei opozicijos veiksmai. Pasak jo, tokie įvykiai vakarietiškų valstybių tikrai nežavi ir tai gali pasunkinti Gruzijos perspektyvas ateityje dar giliau integruotis į Vakarus.
„Tai klausimas, kokių priemonių imsis valdantieji ir opozicija. Opozicija jau gana seniai akivaizdžiai reikalauja, kad valdantieji pasitrauktų. O „Gruzijos svajonės“ valdžios atstovai, kaip matėme per vakarykščius nakties įvykius, elgiasi neprotingai ir atrodo gana keistai, nes jie tarsi kratosi atsakomybės. Netikiu, kad jie negalėjo žinoti ar nežinojo, kas atvažiuoja. Šiuo atveju labiausiai reikia tikėtis, kad Gruzijos vadovaujantys asmenys nepraras šalto proto ir daugiau visų šių klaidų nebekartos, o opozicija taip pat nebesiūbuos valties, nešdami Gruziją į visišką sumaištį“, – teigė politologas.
V.Jurkonis taip pat neatmeta galimybės, kad tokie įvykiai gali paskatinti Europos lyderių akis krypti nuo pastoviai pasikartojančių Gruzijos problemų prie kitos galimos partnerės Rytų pusėje – Baltarusijos. Pasak politologo, tai jau būtų tikrai pavojinga tendencija Vakarų pasauliui.
„Kartu tai klausimas, kaip visa tai atrodo Briuselyje ir kitose Europos sostinių akyse. Tokių įvykių sąskaita vakarietiškų valstybių dėmesys krypsta į tarsi ramesnes valstybes kaip Baltarusija. Kas, manau, yra tikrai pavojinga tendencija. Jeigu dėmesys nuo tų, kurie deklaruoja proeuropietišką kelią, ar tai būtų Gruzija, Moldova ar Ukraina, jų sąskaita pereitų į tokias valstybes kaip Baltarusija, kuri toli nuo proeuropietiškos perspektyvos bei demokratizacijos“, – teigė ekspertas.
V.Jurkonis pabrėžė, kad Dūmos atstovų pasirodymas TOA forume buvo strateginis Rusijos veiksmas, šiuo atveju, nukreiptas į Gruzijoje ypač jautrų klausimą – religiją.
„Yra parašyta ne viena studija apie tai, kaip Rusijos Kremliaus politika stengiamasi įvairiais instrumentais veikti visame regione. Vėlgi signalų apie tai, kad Bažnyčios atstovų kalbose matomas Stalino kultas ir tam tikros prorusiškas matas, nėra naujiena. Ortodoksų bažnyčios bendruomenė veikia tarpusavyje ir bando tam tikrus Kremliaus naratyvus skleisti tokio pobūdžio renginiuose kaip (TOA). Tai visa ši situacija yra sąmoningas bandymas skaldyti Gruziją iš vidaus ir priešinti juose esančius politikus, supriešinti visuomenę. Ir, reikia pažymėti, ypač žaidžiant religiniais jausmais, tai yra ypač jautrus klausimas tokioje tikinčioje visuomenėje kaip Gruzija. Tokie renginiai ar asmenys, dalyvaujantys tokiuose renginiuose erzina žmones, kurie labai palaiko transatlantinę perspektyvą“, – apibendrino V.Jurkonis.
ELTA primena, kad ketvirtadienio popietę kilo protestas Tbilisyje, kai Gruzijos parlamente vykusioje TOA Rusijos parlamentaras S.Gavrilovas sakė kalbą iš parlamento pirmininko vietos.
Rusijos parlamento nario kreipimasis rusų kalba šalyje, kurios teritorijas yra okupavusi Rusija, sukėlė opozicijai atstovaujančių Gruzijos parlamento narių ir gyventojų pasipiktinimą.
Opozicija reikalavo parlamento pirmininko, vidaus reikalų ministro ir kitų pareigūnų atsistatydinti dėl incidento ir paskatino gyventojus susirinkti protestuoti prie parlamento. Protestas kilo netrukus po S.Gavrilovo kalbos parlamente.
Tūkstančiai gruzinų, nešinų plakatais su užrašais „20 proc. mano šalies teritorijos yra okupuota Rusijos“, „Atsiknisk, Rusija“ ir kitais, susirinko prie parlamento. Masinio mitingo metu protestuotojai bandė šturmuoti šalies parlamentą, tačiau riaušių malšinimo policija sutrukdė įpykusiems protestuotojams patekti į parlamentą, panaudodama prieš juos ašarines dujas ir gumines kulkas.
Per neramumus Gruzijos sostinėje Tbilisyje, naujais duomenimis, sužeista 240 žmonių. 102 asmenys gydomi ligoninėse.
Demonstracijos Tbilisyje planuojamos ir penktadienio vakarą.
Gruzija siekia narystės ES ir NATO. Šalies santykiai su kaimynine Rusija yra sudėtingi. 2008-aisiais konfliktas tarp šalių peraugo į karą – Gruzija prarado savo separatistines Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijas. Rusija abi jas pripažįsta nepriklausomomis valstybėmis.
