Rinkimų pareigūnai panaikino kovą vykusio balsavimo rezultatus, R. T. Erdohano valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) pateikus skundą dėl numanomų pažeidimų skaičiuojant balsus. Pirminiai rezultatai rodė, kad AKP kandidatas pralaimėjo nedideliu balsų skirtumu.
Sekmadienį balsavietės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Rinkimai, kuriuose turi teisę dalyvauti 10,5 mln. registruotų rinkėjų, truks iki 17 valandos.
Kritikai sako, kad R. T. Erdoganui tiesiog nepatiko kovo 31-ąją vykusio balsavimo rezultatai, parodę, kad rinkimus tik 13 tūkst. balsų skirtumu laimėjo opozicijos kandidatas – mažai žinomas buvęs rajono meras, 49 metų Ekremas Imamoglu.
Stambulas, turintis 15 mln. gyventojų, yra Turkijos ekonomikos jėgainė ir visuomet remdavo konservatyviąsias islamiškas jėgas nuo pat R. T. Erdogano pergalės šio miesto mero rinkimuose prieš ketvirtį šimtmečio.
Tačiau E. Imamoglu, priklausantis sekuliariai Respublikos liaudies partijai (CHP), atsidūrė dėmesio centre, kai iš jo buvo atimta pergalė.
Opozicijos kandidatas žadėjo „mūšį už demokratija“ ir savo kampanijai parinko optimistinį šūkį „Viskas bus gerai“, neįprastą Turkijos politikai, kurioje paprastai veikiama agresyviai ir griežtai puolami oponentai.
Jis ir vėl susirems su Binali Yildirimu – malonaus būdo R. T. Erdogano šalininku, anksčiau dirbusiu premjero poste ir prižiūrėjusiu kelis didžiulius susisiekimo infrastruktūros projektus.
Baimindamasi sukčiavimo opozicija mobilizavo daug teisininkų iš visos Turkijos prižiūrėti sekmadienį vyksiančių rinkimų. Stambulo advokatų asociacija ant savo būstinės pakabino didelį transparantą su užrašu „Budėkite demokratijos sargyboje“.
„Nepalanki situacija“
Kovo mėnesį įvykę rinkimai parodė, kad R. T. Erdogano partija tebėra populiariausia Turkijoje. Milijonai rinkėjų liaupsina ją už didelį augimą, įnirtingą šalies interesų gynimą užsienyje ir religiniams konservatoriams skirtą vaidmenį.
Tačiau dviženkliais skaičiais nusakoma infliacija ir augantis nedarbas ima kenkti R. T. Erdogano reputacijai dėl ekonomikos valdymo.
Analitikai perspėja, kad sekmadienį jis susiduria su visais atžvilgiais nepalankia situacija: jo laukia arba nesmagus antras pralaimėjimas, arba pergalė, kuri, kaip tvirtins opozicija, buvo iš jos pavogta.
Pakartotinis balsavimas taip pat pykdo rinkėjus, prie balsadėžių turinčius grįžti jau aštuntą kartą per penkerius metus.
Kontroversija gali paaiškinti santykinę R. T. Erdogano tylą prieš pakartotinius rinkimus, kuri yra akivaizdus kontrastas nenuilstamam praėjusio karto agitavimui, kai prezidentas pasirodė 102 kartus per vos 50 dienų.
Praėjusį savaitgalį jis balsavimą Stambule atsainiai pavadino „tik pakeitimu parduotuvės vitrinoje“, nes AKP jau valdo beveik du trečdalius miesto rajonų.
Kurdų veiksnys
Vis dėlto AKP labai stengėsi ir ragino balsuoti konservatyvius rinkėjus, nedalyvavusius kovo balsavime.
Partija taip pat bandė patraukti savo pusėn milijonus Stambulo kurdų, kuriuos pastaraisiais metais piktino kurdų teisių varžymas.
B. Yildirimas šį mėnesį buvo nuvykęs į vieną pagrindinių kurdų miestų Dijarbakyrą ir ištarė žodį „Kurdistanas“ – tabu Turkijoje.
Buvo net dialogo su kalinamu kurdų sukilimo lyderiu Abdullah Ocalanu ženklų.
A. Ocalanas, kuris jau 20 metų yra laikomas kone absoliučios izoliacijos sąlygomis įtvirtintoje Imrali saloje netoli Stambulo, šią savaitę galėjo paskelbti pareiškimą, kuriuo paragino prokurdišką Liaudies demokratijos partiją (HDP) laikytis neutralios pozicijos Stambulo rinkimuose. Vis dėlto partija toliau rėmė opoziciją.
Pasak analitikų, R. T. Erdogano, kuris nuo 2002 metų laimėjo visus rinkimus, niekada nereikėtų nuvertinti, tačiau antras pralaimėjimas Stambule pakirstų jo, kaip nenugalimo politiko, įvaizdį ir galbūt padrąsintų tokius jo varžovus kaip buvęs premjeras Ahmetas Davutoglu, kuris, kaip kalbama, galvojo apie naujos partijos kūrimą.
