Pirmą kartą kanclerė ėmė nesuvaldomai drebėti birželio 18 d., kai Berlyne priėmė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį. Kameros užfiksavo drebančią A.Merkel skambant valstybių himnams.
Drebulys pasikartojo birželio 27 d., kai ji pristatė Vokietijos prezidentui naują vyriausybės narį.
Vokietijoje ėmė sklisti gandai apie kanclerės sveikatą, apie tai parašė kai kurie bulvariniai laikraščiai, bet didelio publikos ažiotažo šios naujienos nesukėlė. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės taip pat neskyrė šiai istorijai ypatingo dėmesio.
Sveikata – asmeninis reikalas
Skirtingai, pavyzdžiui, negu JAV arba Prancūzijoje, kur prezidentai turi asmeninius gydytojus, o jų sveikatos tyrimų išvados yra diskutuojamos viešai, Vokietijoje politikų sveikata yra laikoma jų asmeniniu reikalu.
Į pirmojo, antrojo arba trečiojo valstybės asmens sveikatos būklę vokiečiai kreipia kur kas mažiau dėmesio, negu kitose šalyse.
Pasak žinomo Vokietijos istoriko Paulo Nolte, normalioje demokratinėje valstybėje taip ir turėtų būti. Jis stebisi, kad demokratinėse visuomenėse fizinis nepažeidžiamumas kartais tampa politikų įvaizdžio dalimi.
„Juk mes nesame nei monarchija, nei diktatūra, – paaiškino P.Nolte. – O respublika yra tokia valdymo forma, kur vadovauja įstatymai, o ne žmonės.“
Jeigu kanclerė susirgtų
Kiekvienas Vokietijos politikas, kaip ir eilinis šalies pilietis, turi savo terapeutą, į kurį kreipiasi sunegalavęs. Esant reikalui, terapeutas siunčia pacientą konsultacijai pas specialistą.
Tuo tarpu Vokietijos federalinio kanclerio būstinėje nėra net medicinos punkto. Tiesa, visai kitaip būna per užsienio vizitus. Tiek į prezidento, tiek į federalinio kanclerio delegaciją paprastai įtraukiamas gydytojas.
Bet ir Berlyne A.Merkel gali būti rami, kad gaus greitą ir kvalifikuotą medicinos pagalbą. Vos už dviejų žingsnių nuo federalinio kanclerio būstinės įsikūrusi garsi universitetinė ligoninė „Charite“ bei pagrindinė karo ligoninė.
Būtent „Charite“ ligoninėje kanclerei 2012 m. buvo atlikta kelio operacija.
Ligos ir politiniai reitingai
Vokiečiai ramiai ir be ypatingos užuojautos žiūri į politinių veikėjų ligas bei fizinius trūkumus.
Pavyzdžiui, vienas populiariausių ir labiausiai gerbiamų politikų šalyje yra Bundestago pirmininkas Wolfgangas Schäuble, anksčiau ilgus metus ėjęs finansų ministro pareigas. Po pasikėsinimo jis jau keletą dešimtmečių yra prikaustytas prie invalido vežimėlio, bet tai niekaip neatsiliepia jo reitingams – nei į vieną, nei į kitą pusę.
Reino krašto-Pfalco žemės vyriausybei vadovauja Vokietijos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Malu Dreyer, kuriai dar 1995 m. buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė. Liga, kurios simptomų politikė net nebandė slėpti, nesutrukdė jai 2016 m. užtikrintai laimėti žemės rinkimus.
Pasitraukę dėl sveikatos
Per pastaruosius dešimtmečius Vokietijoje buvo nemažai atvejų, kai politikai traukėsi iš užimamų pareigų dėl sveikatos būklės.
Taip pasielgė Matthiasas Platzeckas, ilgą laiką vadovavęs Brandenburgo žemės vyriausybei ir visai trumpai – nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. balandžio – Socialdemokratų partijai. Politikas sirgo keliomis ligomis, bet po lengvo insulto 2013 m. nusprendė atsisakyti daug nervų kainuojančio darbo.
2017 m. vasara limfamazgių vėžys privertė atsistatydinti Meklenburgo-Pomeranijos žemės ministrą pirmininką Erwiną Selleringą. Gydymo kursas buvo sėkmingas, ir politikas grįžo į žemės parlamentą, bet į vadovaujančius postus daugiau nebepretenduoja.
2018 m. atsistatydino sunkiai sirgęs Krikščionių demokratų sąjungos generalinis sekretorius Peteris Tauberis. Dėl sunkios divertikulito formos politiko būklė buvo kritinė, bet po keleto sudėtingų operacijų jis ėmė sveikti. Dabar jis užima kuklesnes pareigas gynybos ministerijoje.
Šių metų pradžioje Sahra Wagenknecht nusprendė daugiau nebekelti savo kandidatūros į Kairiųjų partijos parlamentinės frakcijos vicepirmininkės pareigas. Savo sprendimą politikė motyvavo sveikatos problemomis, bet nedetalizavo, kokiomis būtent.
