Šis susitarimas buvo pasirašytas 2017 metų birželį JT būstinėje Niujorke, siekiant tarptautiniu lygiu uždrausti branduolinius ginklus.
Ši paktas yra pirmasis tarptautinis dokumentas, numatantis teisiškai privalomą branduolinių ginklų draudimą.
„Branduolinių ginklų teisinis uždraudimas, tai yra jų delegitimizacija, yra pirmas būtinas žingsnis siekiant visiškai juos sunaikinti“, – pareiškė Kazachstano užsienio reikalų viceministras Yerzhanas Ashikbayevas (Jeržanas Ašikbajevas), gegužės 15 dieną pristatydamas dokumentą šalies parlamento žemuosiuose rūmuose.
„Sutartis tiesiogiai draudžia gaminti, įsigyti, bandyti, perduoti, laikyti ir dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus ar branduolinius sprogstamuosius įtaisus. Be to, dokumentas draudžia tiek naudoti branduolinius ginklus, tiek grasinti juos panaudoti“, – pridūrė jis.
Sutartį iki šiol pasirašė 70 šalių, o ratifikavo – 23. Susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos 70 valstybių; šis procesas gali užtrukti iki penkerių metų.
Anot Y. Ashikbayevo, branduolinių ginklų neturinčioms valstybėms būtina priimti šį susitarimą, nes pasaulyje įstrigo branduolinio nusiginklavimo procesas, o branduolinės galybės negali pasiekti konsensuso šiuo klausimu.
„Nors branduoliniai bandymai nebevykdomi, tebėra aktualus naujų ginkluotės rūšių vystymo ir jų pristatymo [priemonių] klausimas“, – sakė viceministras.
Jis pridūrė, kad ir šiaip lėtam branduolinio nusiginklavimo procesui trukdo „branduolinių ginklų turinčių valstybių nacionalinio saugumo doktrinose išlikęs branduolinių ginklų vaidmuo“.
