Lietuvoje įprasta, kad sudarant sutartį banke, draudimo firmoje, telekomunikacijos įmonėje ar net norint išsinuomoti dviratį yra reikalaujama pateikti asmens dokumentą, kuris yra nukopijuojamas.
Nuo liepos 12 dienos Lenkijoje taip daryti negalima. Griežtas priemones vyriausybė nusprendė įvesti siekdama kovoti su pažeidimais, kurie yra padaromi pasinaudojant dokumentų kopijomis ar jų pagrindu pasidarytais falsifikuotais dokumentais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010–2016 metais nusikaltėliai net 88 tūkst. kartų pasinaudojo ne savo tapatybės dokumentais. Iš viso buvo aptikta 216 tūkst. padirbtų pasų ir tapatybės kortelių.
Apie šią problemą vyriausybei daug metų pavojaus signalą skelbė generalinis asmens dokumentų apsaugos inspektorius. Nuo šiol piniginė nuobauda ir net kalėjimas grės ne tik už asmens dokumentų padirbinėjimą, bet ir dokumento kopijavimą, kopijos saugojimą bei platinimą.
Visi asmens dokumentai nuo šiol bus skirstomi į tris kategorijas, kurioms bus taikoma skirtingo laipsnio apsauga.
Pirmai, didžiausio saugumo, grupei priskirti 32 rūšių dokumentai – tokie kaip pasas, tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, neįgalumo pažymėjimas, leidimas dirbti gydytoju, civilinės metrikacijos bei notariniai dokumentai.
Antrai grupei priskiriami vidurinės mokyklos baigimo, aukštojo bei profesinio mokslo diplomai, dokumentas, patvirtinantis tarptautinį leidimą pervežti pavojingus krovinius.
Bankai ir draudimo įmonės nuo šiol galės tik prašyti parodyti tapatybės kortelę ar pasą, bet nebegalės daryti dokumento kopijos.
To nebegalės daryti net kolekcininkai, mėgstantys į savo kolekcijas įtraukti senų ar svarbių nūdienos dokumentų kopijas.
Ekspertai giria vyriausybės sprendimą, bet spėja, kad naujasis įstatymas gali iš pradžių sukelti sumaištį. Mat bankai ir draudimo įstaigos nurodo, kad ES kovos su pinigų plovimu nutarimai bei šalies Finansų priežiūros komisijos nurodymai jiems leidžia ir net įsako kopijuoti klientų asmens duomenis.
Neaiškumų kelia ir įrašas įstatyme, kad asmens dokumentų kopijas išimtiniais atvejais bus leidžiama daryti „tarnybiniais, kontrolės ir profesiniais tikslais“. Be tikslesnio tokių išimčių apibrėžimo esą bus sunku išvengti piktnaudžiavimo.
