Apie Berlyno svarstymus įvesti bevizį režimą Rusijos jaunimui per Bonoje šį mėnesį vykusį forumą „Peterburgo dialogas“ papasakojo vokiečių politikas Ronaldas Pofalla.
Forume dalyvavęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiam pasiūlymui nei pritarė, nei prieštaravo.
Tačiau Rusijos žiniasklaida prabilo apie galimą protų nutekėjimą ir Vokietijos iniciatyvą pasitiko dramatiškomis antraštėmis: „Vokietija paskelbė Rusijos jaunimo medžioklę“, „Nauji ostarbaiteriai palaikys Vokietijos ekonomiką“.
Skina auksą olimpiadose
Iš tiesų nutekėti yra kam. Neseniai Rusijos moksleiviai iškovojo penkis aukso ir vieną sidabro medalį Tel Avive vykusioje tarptautinėje fizikos olimpiadoje.
Kita Rusijos moksleivių rinktinė parsivežė du aukso ir keturis sidabro medalius iš Didžiosios Britanijos, kur varžėsi su daugiau nei 100 kitų šalių dalyviais tarptautinėje matematikos olimpiadoje.
Dar vienoje fizikos olimpiadoje Ciuriche, kur dalyvavo 80-ies šalių moksleiviai, rusai laimėjo keturis aukso ir vieną sidabro medalį.
Rusijos moksleivių pergalės tarptautinėse olimpiadose jau tapo tradicija. Ir laimi ne tik jaunuoliai iš Maskvos ir Sankt Peterburgo. Iš moksleivių olimpiados Indonezijoje medalius parsivežė dalyviai iš penkių Rusijos miestų: Maskvos, Voronežo, Sankt Peterburgo, Syktyvkaro ir Permės.
Specialistai dairosi svetur
Puikūs rusų moksleivių rezultatai galėjo būti viena priežasčių, kodėl Vokietijos vyriausybė pernai pradėjo svarstyti apie bevizį režimą Rusijos jaunimui, norinčiam tęsti mokslus užsienyje.
Paklausus Maskvos nuomonės, švietimo ir mokslo ministras Michailas Kotiukovas pažadėjo detaliai išnagrinėti pasiūlymą, tačiau atsakymo Vokietija iki šiol nesulaukė.
Tuo pat metu Rusijos mokslų akademija paskelbė statistiką apie augančią aukštos kvalifikacijos specialistų emigraciją. 2013 m. emigravusiųjų buvo 20 tūkst., o 2016 m. – jau 44 tūkst.
Bendras mokslo darbuotojų skaičius šalyje nuo 1990 m. sumažėjo 2,7 karto.
Šiandien emigracijos problema Rusijoje tebėra opi. Pasak apklausų, palikti šalį pasiryžę 40 proc. Rusijos studentų.
Aukštųjų mokyklų ir darbdavių atstovai piktinasi Vokietijos bandymais pritraukti Rusijos jaunuolius, o Kremlius jaunimo svajones apie emigraciją vadina klaidingomis.
Tačiau jas paaiškina kiti Rusijos valstybinės statistikos tarnybos „Rosstat“ skelbiami duomenys: šalies aukštųjų mokyklų absolventai vidutiniškai uždirba 27–30 tūkst. rublių (384–426 eurus).
Prasidėjo talentų medžioklė
Vis dėlto visame pasaulyje garsėjančio Maskvos fizikos ir technikos instituto (MFTI) ruošiamiems itin aukšto lygio specialistams siūlomi atlyginimai prasideda nuo 100 tūkst. rublių (1,4 tūkst. eurų).
Bet, kita vertus, tie patys specialistai sulaukia geriausių pasiūlymų iš užsienio, ir nemažai jų išvažiuoja.
Tačiau MFTI rektoriaus Nikolajaus Kudriavcevo negąsdina Vokietijos ketinimai įvesti bevizį režimą Rusijos jaunimui.
„Jeigu mūsų talentingas jaunimas nori ten mokytis ir dirbti, vizų problema jiems nėra pagrindinė, jie ją ir taip išspręs, – aiškino rektorius. – Kita vertus, kalbant apie Vokietiją ir kitas šalis, jos stengiasi tobulinti savo švietimą, taip pat ir pritraukdamos studentų iš užsienio. Tai reiškia, kad jie daro tą patį, ir daro tai jau ilgą laiką.“
N.Kudriavcevas mato vienintelę išeitį, kuri padėtų sustabdyti protų nutekėjimą: „Turime padaryti, kad čia būtų geriau negu pas juos.“
Bet Kremlius ir Rusijos švietimo valdininkai supranta, kad MFTI šalyje yra tiktai vienas, o Vokietija savo ruožtu jau perkėlė talentų paiešką į valstybinį lygmenį, nes maždaug 40 proc. šalies įmonių patiria specialistų deficitą.
