Meteorologai ir mokslininkai radioaktyvių izotopų debesį aptiko 2017-ųjų spalį ir nuo tada mėgino išsiaiškinti jo kilmę, rašo „Radio Free Europe“.
Jau tuo metu buvo manoma, kad radioaktyvius rutenio-106 izotopus į aplinką paleido rusai, tačiau Kremlius neigė atsakomybę. Rutenis-106 nėra pavojingas žmogaus gyvybei, tačiau jį lengvai užfiksuoja įvairi klimato stebėjimo įranga.
Liepos 26-ąją pasirodė daugiau nei 7 dešimčių mokslininkų vykdytas tyrimas, kuriame tyrėjai priėjo išvados, kad radioaktyvūs izotopai į aplinką išsiskyrė atominiame komplekse prie Uralo kalnų.
Tyrėjai skelbia, kad rutenio izotopai paskutinį kartą aplinkoje buvo užfiksuoti 1986-aisiais įvykus Černobylio atominės elektrinės katastrofai. Jie taip pat paskelbė, kad europiečiams pavojus buvo minimalus, tačiau žmonėms gyvenantiems netoli incidento vietos poveikis galėjo būti didesnis.
„Mayak“ branduolinis kompleksas pietinėje Uralo dalyje yra greičiausiai atsakingas už šių radioaktyvių izotopų paleidimą į atmosferą“, – rašoma mokslininkų ataskaitoje.
Šiame branduoliniame komplekse 1957-aisiais jau nutiko branduolinė nelaimė, kuri yra laikoma trečiu pagal rimtumą branduoliniu incidentu po incidentų Fukušimos ir Černobylio atominėse elektrinėse.
Čia prieš daugiau nei 60 metų sprogo branduolinių atliekų saugykla.
Tuomet radiacija paveikė mažiausiai 22 kaimus, evakuota buvo 10 tūkst. žmonių, o radioaktyviais elementais buvo užteršta teritorija, kurioje gyveno mažiausiai 270 tūkst. žmonių.
Sovietų valdžia bandė kruopščiai užglaistyti šį incidentą, tačiau manoma, kad radioaktyvios medžiagos vėžinius susirgimus galėjo sukelti šimtams asmenų.
