Siaubas Sibire: miestas dūsta nuo smogo ir tūkstančių vabalų antplūdžio – gresia katastrofa

Tai yra viena šalčiausių apgyvendintų vietų Žemėje ir kartu vienas iš kelių dešimčių Rusijos miestų, kuriuos šią vasarą smaugia miškų gaisrai. Jie šią vasarą nesustabdomi siautėja visame Arkties regione.

„Šias paskutines kelias savaites yra neįmanoma kvėpuoti. Dūmai atkeliauja iš visų aplink mus esančių miškų, tad žmonėms yra rekomenduojama nekišti nosies iš namų“, – tvirtino vietinis taksi vairuotojas Murtazas.

Tačiau, tai nėra blogiausia katastrofos dalis.

„Baisiausia yra vabalai. Tūkstančiai jų bėgdami nuo gaisrų užgulė miestą ir zvimbia visur aplink“, – CNN teigė vyriškis.

JAV Aliaskos valstija ir Kanada taip pat buvo paveikti miškų gaisrų, tačiau Rusijoje degančių tūkstančių kvadratinių kilometrų dūmai jau užgulė pusę šalies ir net pasiekė Vakarinę Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantę.

Gaisrai Sibiro taigos miškuose vyksta kiekvienais metais, tačiau šį kartą jų poveikis pasauliui yra milžiniškas.

Vien per praėjusius trejus metus miškų gaisrų paveikiama teritorija išaugo trigubai, o tai lemia, kad į aplinką per trumpą laiką yra išmetama protu nesuvokiami globalinį atšilimą keliančių dujų kiekiai.

Taigi Sibire siautėjančios liepsnos gali pagreitinti klimato kaitos procesą, tačiau Rusijos valdžios pareigūnų reakcija į problemą yra labai lėta.

Valdininkai pirmiausiai nusprendė negesinti gaisrų tol, kol nekils tiesioginė grėsmė gyvenvietėms, nes priešingu atveju tai būtų ekonomiškai nepagrįstas sprendimas. Kitais žodžiais tariant – regionų biudžetuose trūko pinigų vykdyti kovą su gaisrais.

Gesinti sunkiai pasiekiamus miškus reikia daug žmonių, kuro ir lėktuvų.

Tačiau miškų gaisrai yra tik viena problemos dalis, kuri prisideda prie klimato kaitos. Mokslininkai tvirtina, kad augantis temperatūros lygis pasaulyje yra taip pat glaudžiai susijęs su miškų kirtimu.

Mediena yra vienas pagrindinių Rusijos eksporto šaltinių, ypač į Kiniją. Tačiau medkirčiams dirbant savo darbą, jie sunaikina viršutinį dirvožemio sluoksnį. Tai susilpnina žemės gebėjimą sulaikyti papildomą drėgmę ir regionas tampa pažeidžiamas potvyniams.

Šiaurinės Irkutsko regiono dalys jau skendo gaisruose prieš pietinei daliai atsitiesiant po potvynių, kurie praėjusį birželį pražudė 25 žmones ir dar 30 tūkst. paliko be namų.

Tokių potvynių regione nebuvo dešimtmečius, ypač šiuo metų laiku. Irkutsko valstybinio universiteto tyrėjai tvirtina, kad potvynius sukėlė „anomalūs procesai atmosferoje vykstantys regioninės ir globalinės klimato krizės akivaizdoje“.

Jie taip pat įspėjo, kad Sibire ateityje gali kilti dar katastrofiškesni klimato reiškiniai.

Tačiau kol Rytų Rusijos paviršius dega ir yra plaunamas vandens, jo pagrindas tiesiogine prasme tirpsta.

Du trečdaliai šalies yra virš amžinojo įšalo sluoksnio, kuris sparčiai nyksta, o tokiose vietoje kaip Jakutija atsiveria milžiniškos smegduobės.

Didžiausias žinomas yra Batagai krateris. Vietiniai šią skylę amžinajame įšale jau praminė „vartais į pragarą“.

Klimato kaitos pokyčius dažnai sunku užfiksuoti plika akimi, tačiau ši smegduobė leidžia poveikį stebėti beveik realiu laiku.

Iš toli tai skamba kaip stiprus lietus, tačiau iš tikrųjų tai yra tirpstančio ledo garsas.

„Pradžioje pagalvojome, kad netoliese nukrito meteoras, tačiau vėliau supratome, kad prie to prisidėjo žmogus“, – tvirtino vietinis gyventojas Erelas Stručkovas.

Anot vyro, anksčiau čia buvo medkirčių darbo zona, tačiau galiausiai žmogaus veikla privedė prie šio milžiniško kraterio atsiradimo.

O jis tebedidėja – kiekvienais metais po 10-15 metrų. Vietiniai baiminasi, kad neilgai trukus žemyn nugarmės jų kaimas ar bus paveiktos tankiau apgyvendintos vietovės, kuriose stovi įvairios gamyklos.

„Tai yra didžiulė problema. Regiono infrastruktūra – pastatai, dujotiekio, vandentiekio linijos, geležinkeliai ir keliai nyksta, o tai turi didelę kainą“, – tvirtino Jakutsko amžinojo įšalo instituto mokslininkas Aleksandras Fedorovas.

Jo teigimu, miškų gaisrai yra itin didelė problema, nes nepažeistas amžinojo įšalo esantis po miškais yra žymiai mažiau linkęs nykti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai liepė kariniams lėktuvams ir sraigtasparniams gesinti gaisrus.

Problema pasiekė tarptautinę dimensiją po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė amerikiečių pagalbą rusams.

Dabar Rusija tik po truputį pradeda pripažinti klimato kaitos keliamas problemas. Vladimiras Putinas birželį aplankė nuo potvynių nukentėjusias vietas, kur kalbėjo apie klimato kaitą.

„Noriu visiems priminti, kad Rusija šyla du su puse karto greičiau už visą likusį pasaulį. Tai mums yra didžiulis iššūkis. Turime tai suprasti ir išmokti kovoti su čia vykstančia klimato kaita“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Tačiau norint kovoti su klimato kaita Rusijai reikėtų pradėti vykdyti aplinkosaugos politiką ir atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. O tai yra Rusijos ekonomikos pagrindinė ašis.

Galbūt milžiniški vasaros miškų gaisrai ir potvyniai ateityje pakeis rusų požiūrį į klimato kaitą.

„Mums reikia sumažinti žmogaus poveikį aplinkai. Kai klimato kaita susijungia su juo – poveikis yra katastrofiškas. Jeigu nekirsime miškų, jeigu nekelsime gaisrų amžinojo įšalo žemėje, jis bus stabilesnis. O dabar esame kritiniame taške“, – teigė A.Fedorovas