Ši žinia didina spaudimą vyriausybei ir visuomenei rasti kompromisą, ką daryti su elektrine.
2001 metais galingo žemės drebėjimo prie Japonijos šiaurės vakarinių krantų sukeltam cunamiui sugadinus Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas trijuose reaktoriuose išsilydė aktyvioji masė.
Iš pažeistų reaktorių prasisunkęs radioaktyvus vanduo susimaišė su gruntiniu ir lietaus vandeniu.
Vanduo yra valomas, bet išlieka silpnai radioaktyvus ir yra laikomas dideliuose rezervuaruose.
Jėgainėje dabar yra beveik tūkstantis rezervuarų, kuriuose sukaupta daugiau kaip milijonas tonų vandens.
Elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) nurodė, kad planuoja pastatyti daugiau talpyklų, bet jose tilps tik 1,37 mln. vandens. Ši riba gali būti pasiekta 2022 metų vasarą.
Ką daryti, kai vietos pristigs, tebėra didelis klausimas.
Praėjus beveik pusdevintų metų po katastrofos pareigūnai dar nėra nusprendę, ką daryti su radioaktyviu vandeniu. Vyriausybės paskirta komisija pasiūlė penkis pasirinkimus, įskaitant valdomą teršalų išleidimą į Ramųjį vandenyną.
Branduolinių technologijų ekspertai, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) narius, sako, jog ši priemonė yra vienintelė realiai įgyvendinama.
Tačiau prieš radioaktyvaus vandens išleidimą griežtai pasisako žvejai ir gyventojai. Pasak jų, toks sprendimas sužlugdytų žvejybą Fukušimos pakrantėse ir žemės ūkį.
Ekspertai pabrėžia, kad rezervuarai gali pratrūkti, užteršti aplinką ir sutrikdyti jėgainės demontavimo procesą. TEPCO and vyriausybės pareigūnai planuoja 2021 metais pradėti šalinti išsilydžiusį branduolinį kurą.
Tokiu atveju reikėtų atlaisvinti dalį elektrinės komplekso, šiuo metu užimamą vandens rezervuarų, kad būtų galima įrengti saugyklas laikyti išsilydžiusiai masei ir kitoms labai radioaktyvioms atliekoms.
Kiti keturi pasirinkimai apima vandens suleidimą po žeme ir išgarinimą. Penktadienį komisija prie svarstytinų galimybių pridėjo šeštąją priemonę – ilgalaikį saugojimą.
Keli komisijos nariai ragino TEPCO apsvarstyti galimybę gauti daugiau žemės, kad būtų galima pastatyti daugiau rezervuarų, jeigu artimiausiu laiku nepavyks rasti visiems priimtino sprendinio.
TEPCO atstovas Junichi Matsumoto sakė, kad išmontuojant reaktorių blokus susidarysiančios atliekos turi būti saugomos jėgainės komplekse. Pasak jo, ilgalaikis saugojimas ilgainiui sumažintų sukaupto vandens radioaktyvumą medžiagoms yrant, bet tokiu atveju strigtų demontavimo darbai, nes reikalingos saugyklos negalėtų būti pastatytos, kol nebus pašalinti vandens rezervuarai.
J. Matsumoto atsisakė įvardyti galutinį terminą, iki kurio turėtų būti priimtas sprendimas dėl vandens, bet išreiškė viltį, kad vyriausybė vadovaus viešiems debatams.
Vis dėlto kai kurie ekspertai sakė, kad pirmumas turi būti teikiamas gyventojų gerovei, o ne jėgainės uždarymo tempui.
„Kai kalbame apie Fukušimos atkūrimą, kyla klausimas, ar turėtume uždarymą laikyti svarbesniu Fukušimos žmonių gyvenimo sąskaita“, – sakė Tokijo universitete dirbanti katastrofų socialinių aspektų profesorius Naoya Sekiya.
„Šis klausimas susijęs ne vien su mokslu“, – pabrėžė jis.
