Straipsnio autorė, nušviesdama įvykius Vilniuje, pakalbino JAV gyvenančią J.Noreikos anūkę Silvia Foti.
„Silvia Foti tikėjo, kad jos senelis yra didvyris. Dabar ji mano, kad jis buvo nacių kolaborantas“, – taip prasideda „Politico“ tekstas.
S.Foti motina Dalia Noreikaitė-Kučėnienė apie savo tėvą rašė knygą, tačiau pabaigti jos nespėjo. Prieš mirtį ji paprašė savo dukros knygą užbaigti.
„Tuo metu nežinojau tamsiosios istorijos pusės“, – leidiniui „Politico“ teigė S.Foti.
Lietuvoje ji apsilankė 2000-aisiais, nes čia nusprendė palaidoti motiną. Tuomet ji užsuko ir į Šukionyse esančią jo senelio vardu pavadintą mokyklą ir sužinojo esą J.Noreikos vardo suteikimas ugdymo įstaigai patiko ne visiems.
Pastarosios direktorius jai užsiminė apie J.Noreikai metamus kaltinimus bendradarbiavus su nacių režimu.
S.Foti tikino tokiomis kalbomis nepatikėjusi ir bandė ieškoti daugiau informacijos, kad įrodytų, jog minėtos kalbos apie jos senelį yra šmeižtas.
Moteris tikino peržvelgusi daugybę archyvinių dokumentų ir, be kita ko, atradusi senelio 1941 m. pasirašytą įsakymą dėl Šiaulių geto įkūrimo.
Plačiame straipsnyje cituojami ir kiti asmenys. Tarp jų ir Lietuvoje žinomas jidiš kalbos ir kultūros tyrinėtojas Dovydas Katzas. Pastarasis tvirtino, kad antisemitinės nuotaikos Lietuvoje buvo dar iki čia pasirodant vokiečiams. Tai esą buvo būdinga visai carinei Rusijos imperijai, taip pat ir Lietuvai.
„Lietuvoje žmonės buvo mokyti, kad Lietuva yra nuostabi. Mes esame aukos, rusai mus užėmė, vokiečiai mus užėmė. Mes esame aukos“, – teigė S.Foti.
Pasak jos, „parašas ant dokumento ši tą reiškia“.
„Lietuvoje žmonės, kad jis nežinojo, ką pasirašo, jo nesuprato, kur deda savo parašą. Kalba, kad jis netgi padėjo žydams. Taip neigimas atrodo Lietuvoje“, – sakė S.Foti.
