Šį klausimą rugsėjo 2 – 3 dienomis aptars šių šalių parlamentų pirmininkai, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovai.
„Sutarėme, kad dabar turėsime rugsėjo 2 – 3 dieną Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų formatą ir ten kalbėsimės apie tai“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su Ukrainos parlamento vadovu Andrijumi Parubijumi.
„Ukraina pasiūlys rezoliucijos formą ir turinį ir ta rezoliucija turi būti išplatinta iki tiek, kad ji būtų žinoma visiems ir tie veiksmai koordinuojami“, – pridūrė V. Pranckietis.
Birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos. Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.
A. Parubijus sakė, kad sutarė su V. Pranckiečiu toliau koordinuoti bendrus veiksmus.
Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos parlamente absoliučią daugumą laimėjus prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“, reikės išsaugoti klausimo tęstinumą.
„Mums labai svarbu, kad ji (naujoji Ukrainos parlamento delegacija asamblėjoje) turėtų tą senesnės delegacijos vientisumą ir labai greitai susikoordinuotų su mūsų draugais“, – kalbėjo A. Parubijus.
Vidurio ir Rytų Europos šalys teigia, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją siunčia tarptautinei bendruomenei netinkamą signalą, nes Maskva nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.
Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.
