Apklausos rodo, kad prieš imigrantus nusiteikusi AfD gali gauti nemažai balsų ir Brandenburge, ir Saksonijoje. Abi šios žemės yra svarbi partijos rytinio elektorato dalis.
Partija sulaukia paramos ne tik dėl retorikos, nukreiptos prieš islamą ir prieglobsčio prašytojus, bet ir dėl čia jaučiamo pasipiktinimo po Berlyno sienos griuvimo 1989 metais vis dar egzistuojančiu ryškiu pajamų skirtumu tarp rytinės ir vakarinės Vokietijos dalių.
„Užbaikime „posūkį“ (vok. Wende)“, – ragino partija, primindama apie taikią revoliuciją, nulėmusią Vokietijos suvienijimą 1990 metais. AfD taip pat dažnai vartoja buvusį prodemokratišką šūkį „Mes esame tauta“, kurį nukreipė prieš „Merkel režimą“.
Rytų Vokietijoje gyvena keli AfD lyderiai, įskaitant Bjoerną Hoecke, pavadinusį Berlyne esantį Holokausto memorialą „gėdos paminklu“. Jo artimas 46 metų bendražygis, buvęs desantininkas Andreasas Kalbitzas, glaudžiai susijęs su kraštutinių dešiniųjų ekstremistinėmis grupuotėmis, yra pagrindinis kandidatas Brandenburge.
Savaitraštis „Der Spiegel“ rašė, kad A.Kalbitzas 2007 metais prisijungė prie gerai žinomų Vokietijos neonacių, kurie nuvykę į Atėnus atkreipė policijos dėmesį viešbučio balkone iškabinę vėliavą su svastika.
A.Kalbitzas leidiniui patvirtino, kad vyko į tą kelionę, tačiau pabrėžė, kad renginys nepaskatino jo „tolesnio domėjimosi ar pritarimo“.
„Sėkmingas pralaimėjimas“
Apklausos rodo, kad Berlyną supančiame Brandenburge AfD ir valdančioji Socialdemokratų partija (SPD) turi po kiek daugiau nei 20 proc. rinkėjų paramą. Saksonijoje, kur susiformavo ekstremistinis prieš islamą nukreiptas gatvių judėjimas „Pegida“, AfD atsilieka nuo A. Merkel vadovaujamų centro dešinės krikščionių demokratų (CDU).
Tačiau net jei AfD gautų daugiausiai balsų abiejose žemėse, kitos didžiosios partijos tikriausiai blokuotų jai kelią į valdžią suformuodamos koalicijas.
Kaselio universiteto politologas Wolfgangas Schroederis mano, kad rinkimų rezultatai AfD partijai gali reikšti „sėkmingą pralaimėjimą“.
„Nors jos rinkėjai yra aktyvesni ir ji prisidėjo prie politinio diskurso postūmio į dešinę, ji turi mažą realų politinį poveikį“, – mano ekspertas.
Spalio 27 dieną rinkimai vyks ir rytinėje Tiuringijos žemėje.
AfD partija prieš šešerius metus susiformavo kaip euroskeptiška grupė ir dabar daugiausia naudojasi vokiečių baime ir pykčiu dėl 2015 metais šalies valdžios priimto sprendimo įsileisti daug imigrantų.
Rytų Vokietijoje užaugusi A.Merkel prieš sekmadienio rinkimus vengė dalyvauti rinkimų kampanijoje šiame regione, kur anksčiau susidūrė su dideliu pasipiktinimu. Jos vadovaujamos CDU ar jaunesniosios koalicijos partnerės SPD rinkiminiai praradimai keltų grėsmę ir taip trapiai šių partijų koalicijai.
A.Merkel yra pažadėjusi trauktis 2021 metais, kai baigsis dabartinė jos kadencija. Tačiau regioninių rinkimų rezultatai galėtų paspartinti jos vyriausybės baigtį.
