Jungtinės Karalystės karalienė patvirtino teisės aktą dėl „Brexit“ atidėjimo

Įstatymas įpareigos premjerą Borisą Johnsoną prašyti Europos Sąjungos trims mėnesiams atidėti „Brexit“, jei jam nepavyks iki spalio 19-osios sudaryti susitarimo su ES.

„EUWithdrawal6Bill“ gavo karališkąjį pritarimą“, – sakoma Lordų Rūmų paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime, kuriame minimas naujasis įstatymas.

B. Johnsonas sako, kad šis teisės aktas suriš jo rankas, jam mėginant išsiderėti naują susitarimą Briuselyje, o jo oponentai savo ruožtu tvirtina, jog tai yra būtina atsargumo priemonė, kuri padės išvengti ekonominės katastrofos.

Galiausiai sprendimą, ar leisti vėl atidėti „Brexit“, jei nepavyks susitarti dėl „skyrybų sutarties“, turės vienbalsiai priimti visų ES narių lyderiai.

Tačiau minimame įstatyme numatyta svarbių apribojimų, ką gali ir ko negali daryti britų premjeras. Tuo metu JK vyriausybė, pasak užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo (Dominiko Rabo), žada kreiptis dėl to teisės akto į teismą.

Toliau pateikiame pagrindines įstatymo, kurį B. Johnsonas vadina „pasidavimo“ dokumentu, nuostatas.

Įstatymo tekste sakoma, kad jei iki spalio 19-osios vyriausybė nebus pasiekusi „skyrybų sutarties“ su ES, JK premjeras privalės prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ iki 2020-ųjų sausio 31-osios.

Šis terminas nustatytas po ES viršūnių susitikimo, vyksiančio spalio 17–18 dienomis, ir dabar numatytos „Brexit“ datos – spalio 31-osios.

Vienintelė išimtis būtų, jei parlamentarai iki spalio 19-osios pritartų išstojimo iš ES be sutarties scenarijui, bet tai yra menkai tikėtina.

„Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad JK nepaliks Europos Sąjungos spalio 31 dieną neturėdama susitarimo, nebent tam pritartų parlamentas“, – sakė įstatymą pristatęs leiboristų parlamentaras Hilary Bennas (Hilaris Benas).

Tuo metu B. Johnsonas tvirtina nepritarsiantis jokiam „Brexit“ atidėliojimui ir sako, kad minimas teisės aktas kenkia vyriausybės pozicijai derybose su Briuseliu bei verčia Londoną priimti bloko sąlygas.

Teisės akte taip pat yra laiško, kurį premjeras turės parašyti ES Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, tekstas.

„Jungtinė Karalystė siekia tolesnio pratęsimo“, – sakoma tame laiške. Tekste taip pat priduriama, kad „Brexit“ gali įvykti ir anksčiau, jei iki sausio 31-osios būtų ratifikuotas susitarimas.

Pagal minimą įstatymą premjeras turėtų nedelsdamas priimti ES lyderių pasiūlymą atidėti „Brexit“ iki sausio 31 dienos.

Jei ES pasiūlytų kitokią datą, premjeras turėtų per dvi dienas priimti pasiūlymą.

Vienintelis kelias jo atsisakyti tokiu atveju būtų parlamento sprendimas nepritarti tokiam ES pasiūlymui.

Jei bus susitarta dėl „Brexit“ atidėjimo, vyriausybė iki lapkričio 30 dienos turės paskelbti ataskaitą, kurioje bus „paaiškinta, kokios pažangos pasiekta derybose dėl Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjunga“.

Vėliau, iki sausio 10-osios, vyriausybė turės parengti kitą ataskaitą, kurioje būtų išdėstyti jos „Brexit“ planai.

Jei iki sausio 31 dienos vis dar nebus pasiekta susitarimo, įstatymas numato, kad „Brexit“ turėtų būti dar kartą atidėtas.

Teisės aktas įpareigoja vyriausybę informuoti apie situaciją bent kas 28 kalendorines dienas nuo vasario 7-osios iki kol bus pasiektas susitarimas su ES arba kol kitaip nenuspręs Bendruomenių Rūmai.

B. Johnsonas yra sakęs, kad šis įstatymas lems „Brexit“ atidėliojimą „potencialiai ilgiems metams“.

Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow (Džonas Berkou) pirmadienį paskelbė, kad atsistatydins iš savo posto iki kito mėnesio pabaigos.

Įstatymų leidėjams jis pareiškė, kad jei parlamentas pirmadienį pritars siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus, jis pasitrauks iki prasidedant kampanijai. Kitu atveju jis paliks savo postą spalio 31 dieną, kai JK turėtų pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Bendruomenių Rūmų pirmininkas supykdė konservatorių vyriausybę keliskart leidęs įstatymų leidėjams perimti parlamento darbotvarkės kontrolę sprendžiant „Brexit“ kursą. J. Bercow tvirtina, kad taip tiesiog vykdė savo darbą leisdamas parlamentarams pasisakyti.

J. Bercow vadovauja parlamento žemiesiems rūmams pastaruosius 10 metų, per kuriuos jam tekdavo prižiūrėti karštas diskusijas dėl „Brexit“ ir spręsti, ką turėtų daryti įstatymų leidėjai – kartais remiantis ne vieno šimtmečio senumo precedentais.

„Jei rūmai šįvakar nubalsuos už pirmalaikius rinkimus, mano, kaip pirmininko ir įstatymų leidėjo, mandatas nebegalios, kai nebedirbs šis parlamentas“, – posėdžių salėje kalbėjo J. Bercow.

„Jei rūmai už tai nenubalsuos, priėjau išvadą, kad mažiausiai žalingas ir demokratiškiausias sprendimas man būtų atsistatydinti po ketvirtadienį, spalio 31 dieną, vyksiančio posėdžio“, – pridūrė jis.

J. Bercow geriausiai žinomas savotišku elgesiu per parlamento diskusijas, kurių metu jis šaukdavo „Tvarka! Tvarka!“ nepaklusniems politikams ir komiškai bardavo jį erzinančius parlamentarus.

Besistengdamas modernizuoti parlamentą jis atsisakė tradicinės pirmininko mantijos ir dėvėjo paprastą apsiaustą virš kostiumo. Jis taip pat mėgino sukurti geresnes darbo sąlygas vaikų susilaukusioms parlamentarėms.

Tačiau kritikai teigia, kad J. Bercow elgiasi pompastiškai, priima „Brexit“ nepritariantiems parlamentarams palankius sprendimus ir yra pernelyg patenkintas savimi.

Pasak parlamento žemųjų rūmų vadovo, jo pasirinkta atsistatydinimo data reiškia, kad įstatymų leidėjai spės susipažinti su jį galinčiais pakeisti kandidatais.

J. Bercow teigimu, jam geriau būtų atsistatydinti prieš visuotinius rinkimus, o ne po tokio balsavimo, kai nauji parlamentarai gali pasiduoti partijų įtakai rinkdami naująjį pirmininką.

„Siekiau pakelti šios asamblėjos autoritetą ir dėl to nė kiek nesigailiu“, – parlamentarams pareiškė J. Bercow.

„Tai yra puiki vieta, kur gausu žmonių, kuriuos motyvuoja jų nacionalinio intereso supratimas, visuomenės gerovės suvokimas ir pareiga – ne kaip delegatams, o kaip atstovams – daryti tai, kas naudinga mūsų šaliai“, – pridūrė jis.

„Menkiname šį parlamentą patys sau keldami pavojų“, – pabrėžė Bendruomenių Rūmų vadovas.