Q. Baloch, kuri išgarsėjo rizikingomis asmenukėmis – įprastomis vakarietiškais standartais, bet provokuojamomis patriarchaliniame ir labai mizoginiškame Pakistane – buvo pasmaugta 2016 metų liepą.
Buvo areštuotas jos brolis Muhammadas Waseemas, kuris po kelių dienų spaudos konferencijoje pareiškė, kad nužudė savo seserį, kurios elgesys esą buvo netoleruotinas, ir nesigaili to, ką padarė.
Jo advokatas Sardaras Mehmoodas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalies rytuose esančio Multano teismas pripažino jo klientą kaltu ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
„Dievui leidus, jį išteisins aukštesnysis teismas“, – pridūrė advokatas.
Anksčiau Q. Baloch motina Anwar Mai AFP išreiškė viltį, kad jos sūnus bus išteisintas.
„Jis nekaltas. Ji buvo mano duktė, o jis yra mano sūnus“, – sakė ji.
Q. Baloch nužudymas sulaukė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio ir pakurstė raginimus imtis veiksmų prieš vadinamųjų nužudymų dėl garbės epidemiją.
Tokių žmogžudysčių atvejais auka, dažniausiai moteris, nužudoma už patriarchalinių socialinių normų nepaisymą. Moterys už tokius dalykus kaip savarankiškai priimtas sprendimas susituokti ar, Q. Baloch atveju, „gėdos užtraukimas“ šeimai savo seksualumo parodymu, gali būti sudegintos, nušautos, pasmaugtos ar užbadytos.
Aukas paprastai nužudo koks nors artimas giminaitis. Pagal Pakistano „kraujo pinigų“ (Qisas) ir „atpildo“ (Diyat) įstatymus jie gali siekti aukos giminaičių atleidimo.
Trys mėnesiai po Q. Baloch nužudymo šalies parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo už nužudymus „dėl garbės“ turi būti skiriamos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
Tačiau tai, ar žmogžudystė buvo įvykdyta „dėl garbės“, sprendžia teisėjai, todėl žudikai teoriškai gali teigti kitokį motyvą ir netgi sulaukti malonės.
Q. Baloch atveju jos tėvai iš pradžių tvirtino, kad sūnui nebus atleista.
Tačiau nepakeldami minties, kad praras ir antrą vaiką, jie apsigalvojo ir pranešė norintys, kad jam būtų atleista.
