Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.
Priimtos gairės numato specialų statusą toms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.
Pastarasis pranešimas sukėlė pyktį Ukrainoje, kur klausimas dėl platesnės autonomijos separatistų kontroliuojamiems regionams tebėra itin opus. Sekmadienį dėl to planuojamas naujas mitingas.
45 mln. gyventojų turinti Ukraina per pastaruosius du dešimtmečius patyrė dvi revoliucijas, o šalies rytuose teberusena konfliktas su prorusiškais separatistais.
Šis konfliktas, tapęs didžiausia krize tarp Rytų ir Vakarų santykių nuo Šaltojo karo pabaigos, įsiplieskė 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Karas Donbase jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.
„Gerbiu kiekvieno ukrainiečio konstitucinę teisę protestuoti, girdžiu jus ir patikėkite – niekada neišduosiu Ukrainos“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame ketvirtadienį.
Gegužę prie šalies vairo stojęs 41-erių V. Zelenskis ragino savo tautiečius išlaikyti šaltą protą ir „nepasiduoti kai kurių asmenų manipuliacijoms ir provokacijoms“.
„Jie tikrai nori pasinaudoti jumis“, – sakė prezidentas, bet daugiau nedetalizavo.
Jis teigė, kad į naujo įstatymo dėl separatistų kontroliuojamo Donbaso kūrimą bus įtraukta visa visuomenė.
„Visi mes suprantame, kad Donbasas yra Ukraina“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Anksčiau šią savaitę ukrainiečių lyderis pažadėjo, kad rinkimai Rytų Ukrainoje nevyks „žvangant ginklams“; tai reiškia, kad prorusiškų pajėgų pasitraukimas yra būtina sąlyga balsavimui surengti.
V. Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau šį mėnesį gali pirmąkart susitikti derybų dėl konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimo.
Preliminarus susitarimas dėl plano Donbasui – pritarimas vadinamajai „Steinmeierio formulei“ – buvo pagrindinė Maskvos iškelta sąlyga, kad toks susitikimas įvyktų.
Tokias derybas organizuotų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris atliko svarbų vaidmenį taikinant Rusiją ir Ukrainą, jau kelerius metus nepalaikančias beveik jokio dialogo. Be to, derybose dalyvautų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
