Už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, apdovanojimas skirtas trims mokslininkams: amerikiečiams 63-ejų Greggui L.Semenzai ir 61 metų Williamui G.Kaelinui jaunesniajam bei 65 metų britui serui Peteriui J.Ratcliffe’ui.
Kaip atradimo svarbą pristatė vienas iš ceremonijos vedėjų, šis atradimas fundamentaliu lygmeniu paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanomą, o pasiekimai jau dabar taikomi medicinoje – gydant anemiją ir vėžį. Jie taip pat svarbūs kalbant apie aukštikalnių ligos gydymą ir paprasčiausią žaizdų gijimo procesą.
Šiuo metu mokslinėse laboratorijose ir farmacijos įmonėse kuriami vaistai, galintys veikti įvairias ligų stadijas aktyvinant arba blokuojant deguonį jaučiančius mechanizmus.
Karolio universitete skelbiant premijos laureatus teigta, kad apie deguonies įtaką fiziologinėms reakcijoms buvo žinoma seniai, tačiau nežinota, kaip ląstelės prisitaiko prie deguonies lygio pokyčių.
Prizą skyrusio komiteto narys Randallas Johnsonas teigė, kad šių trijų mokslininkų darbas – „vadovėlinis atradimas“.
„To per biologijos pamokas mokysis vaikai būdami 12–13 metų. Jie sužinos, kaip ląstelė sugeba prisitaikyti. Tai pamatinis mūsų ląstelių veiklos principas ir todėl labai džiugu, kad buvo išaiškintas“, – teigė R.Johnsonas.
Nobelio premijos dydis – 9 mln. Švedijos kronų (827 613 eurų), premija lygiomis dalimis padalijama kiekvienam iš kategorijos laureatų.
Fizikos premijos laureatas bus paskelbtas šiandien, chemijos – trečiadienį, literatūros – ketvirtadienį, o ekonomikos – kitą pirmadienį, spalio 14-ąją.
Tarp jų įsiterps Nobelio taikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas Osle šį penktadienį. Lažybų kontorų, tokių kaip „Ladbrokes“, nuomone, favoritė gauti šią premiją yra klimato aktyvistė Greta Thunberg.
