Matthew Palmerio teigimu, toks žingsnis siunčia „blogą signalą“ regionui, kurio visos šalys tikisi prisijungti prie Bendrijos.
Praėjusį mėnesį priimtas ES sprendimas išprovokavo pykčio ir nusivylimo bangą, valstybėms narėms nepavykus uždegti žalios šviesos deryboms dėl bloko plėtros.
Nors daug ES pareigūnų ir lyderių sutiko, kad abi šalys yra pasirengusios pradėti derybas, Prancūzijos vadovaujama valstybių grupelė vetavo šį žingsnį ir pareiškė norinčios prieš bet kokių naujų kandidačių priėmimą persvarstyti stojimo procesą.
„Mūsų nuomone, tai istorinė klaida ir blogas signalas visam regionui“, – spaudos konferencijoje Belgrade, kurioje dalyvavo Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, sakė M. Palmeris.
Rugpjūtį paskirtas M. Palmeris yra vienas iš dviejų pastaraisiais mėnesiais paskirtų JAV pasiuntinių šiam regionui, skaldomam sudėtingos konkurencijos ir ginčų.
„Mes labai stengsimės įtikinti ES pakeisti savo poziciją“ per kitą viršūnių susitikimą gegužės mėnesį, pridūrė M. Palmeris.
Visos Vakarų Balkanų valstybės tikisi kada nors įstoti į ES. Labiausiai stojimo proceso atžvilgiu į priekį yra pažengusios Serbija ir Juodkalnija.
Pirmalaikiai rinkimai
Tačiau bloke blėstant entuziazmui dėl plėtros vis labiau plito skeptiškos nuotaikos.
Analitikai sako, kad ES patikimumui buvo suduotas rimtas smūgis, kai nebuvo ištesėtas minimas pažadas, ypač – Šiaurės Makedonijai.
Šalis šiemet perėjo skausmingą savo pavadinimo pakeitimo procesą, kad užbaigtų ginčą su Graikija, tikėdama, kad tai atvers kelią stojimo į ES deryboms.
Kai tai neįvyko, valdančioji partija buvo priversta sušaukti pirmalaikius rinkimus kitų metų balandį.
A. Vučičius taip pat neseniai klausė, kodėl jis turėtų tikėti Briuseliu spaudžiamas išspręsti savo šalies konfliktą su Kosovu – pagrindinę kliūtį Serbijai įstoti į ES.
Serbija dėl stojimo derasi nuo 2014-ųjų, bet Briuselis sako, kad ji nebus priimta, kol nepasieks susitarimo su Kosovu – savo buvusia provincija.
Kosovas atsiskyrė per 1998–1999 metų karą ir paskelbė nepriklausomybę, kurios Belgradas iki šiol nepripažįsta. Ši priešprieša yra vienas iš dalykų, keliančių įtampą regione.
Vis dėlto pirmadienį A. Vučičius išreiškė viltį, kad įstrigusios derybos su Priština netrukus galėtų būti atgaivintos.
„Tikiu, kad greitai, po dviejų ar trijų mėnesių, turėsime visas sąlygas tęsti dialogą, kurio norime, atvirą, rimtą ir vedantį prie kompromiso“, – sakė jis.
