Kelios Japonijos televizijos skelbė, kad kurios įmonės uždraudė moterims nešioti akinius dėl kelių priežasčių. Kai kurias jų išgirdus buvo sunku patikėti, kad kalbama apie 2019-uosius.
Pavyzdžiui, viename parduotuvių tinkle nutarta, kad akinius nešiojančios pardavėjos sudaro „šaltumo įspūdį“, todėl darbuotojos dabar priverstos įsigyti kontaktinius lęšius.
Oro linijų palydovėms draudžiama akinius nešioti dėl saugumo. O grožio industrijoje dirbančioms moterims kai kuriose bendrovėse ne tik būtina mokėti pasidaryti pilną makiažą, bet ir negalima nešioti akinių, nes jie makiažą paslėptų.
Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą Japonijoje, imta diskutuoti apie suvaržymus, su kuriais japonės susiduria darbo rinkoje.
O grotažymė „akiniai uždrausti“ tapo viena populiariausių japonų socialiniuose tinkluose.
„Tokios taisyklės yra visiškai pasenusios, neturi jokio normalaus pagrindo egzistuoti ir yra diskriminuojančios, nukreiptos prieš moteris. Tos įmonės vertina ne tai, kaip darbą atlieka moterys, jos vertina moters išvaizdą ir nustato, kaip turi atrodyti moteriška moteris. Pasirodo, ne su akiniais“, – teigė sociologijos profesorė Kioto universitete Kumiko Nemoto.
Visai neseniai panašią diskusiją sukėlė reikalavimas darbo vietoje avėti aukštakulnius.
Aktorė ir rašytoja Yumi Ishikawa pradėjo peticiją, kurioje reikalavo, kad moterims pritaikyti aprangos reikalavimai įmonėse būtų uždrausti. Ji ir pati buvo nukentėjusi nuo tokio elgesio: kai rašytoja buvo įsidarbinusi šarvojimo namuose, jos vadovai reikalavo, kad ji dėvėtų aukštakulnius.
Moterys Japonijoje teigia, kad net į darbo pokalbius reikalaujama, kad jos ateitų avėdamos aukštakulnius, o didelėse bendrovėse pateikiami ir ilgesni sąrašai, kaip turėtų atrodyti, rengtis darbuotojos.
Japonijoje buvo paplitusi grotažymė „KuToo“. Ji sugalvota sudėjus du japoniškus žodžius kutsu (batai) ir kutsuu (skausmas) bei siejant jį su „MeToo“ judėjimu.
