Anot organizacijos, šis žingsnis yra „nerimą keliantis signalas“ ginkluotosioms pajėgoms visame pasaulyje.
„Šie trys atvejai susiję su rimtais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais – tiek įrodytais, tiek įtariamais, įskaitant civilių grupės apšaudymą ir sučiupto ginkluotos grupės nario egzekuciją“, – žurnalistams sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovas spaudai Rupertas Colville'is.
D. Trumpas penktadienį suteikė malonę už nužudymą nuteistam buvusiam kariui ir JAV kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų, vadinamųjų žaliųjų berečių, komandosui, kaltinamam įtariamo bombų gamintojo talibo nužudymu.
D. Trumpas suteikė jiems malonę nepaisydamas įspėjimų, kad viršys prezidentui Konstitucijos suteiktus įgaliojimus.
D. Trumpas panaikino nuosprendį dėl antrojo laipsnio nužudymo vyresniajam leitenantui Clintui Lorance'ui. Jam buvo skirta 19 metų nelaisvės už tai, kad 2012-aisiais įsakė kariams šaudyti į tris neginkluotus afganus, du iš kurių mirė. C. Lorance'as kalėjo šeštus metus.
Prezidentas taip pat suteikė malonę Vest Pointo karo akademijos absolventui Mattui Golsteynui, buvusiam elitinių „žaliųjų berečių“ nariui, kaltinamam tyčine žmogžudyste už tai, kad 2010 metais nušovė įtariamą bombų gamintoją talibą.
Be to, D. Trumpas panaikino sprendimą atimti karinį laipsnį iš Edwardo Gallagherio – JAV karinio jūrų laivyno „ruonio“, kaltinamo tuo, kad Irake nudūrė sužeistą belaisvį paauglį, priklausiusį „Islamo valstybei“, taip pat dar kelių civilių nužudymu.
Liepą M. Gallagheris buvo išteisintas dėl sunkiausių nusikaltimų, tačiau pripažintas kaltu dėl to, kad drauge su kitais „ruoniais“ pozavo nuotraukai šalia nužudyto „Islamo valstybės“ kovotojo lavono.
Pasak R. Colvilleio, malonės suteikimas asmenims, įtariamiems karo nusikaltimais, „kelia didžiulį susirūpinimą“.
„Manau, kad Jungtinėse Valstijose tokios malonės nebuvo suteikiamos nuo Vietnamo karo“, – pridūrė JT pareigūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautinė humanitarinė teisė numato „pareigą ištirti pažeidimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus“.
R. Colville'io teigimu, JAV karinio teisingumo sistema laikosi šių įsipareigojimų, tačiau minėti malonės suteikimo atvejai „prieštarauja tarptautinės teisės, kuri reikalauja atskaitomybės, raidei ir dvasiai“.
„Nors tarptautinė teisė numato malonės galimybę, galinčią tinkamai išspręsti neteisybės ar nesąžiningumo klausimus, šiais atvejais nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti ką nors kita, kaip tik paprasčiausią tinkamo bylų nagrinėjimo apėjimą“, – nurodė jis.
„Šios malonės siunčia nerimą keliantį signalą viso pasaulio karinėms pajėgoms“, – perspėjo R. Colville'is.
