Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas vienos dienos susitikimu su 28 savo kolegomis iš NATO valstybių pasinaudojo kaip proga paaiškinti E. Macrono verdiktą ir pateikti idėjų padėčiai pagerinti.
E. Macronas interviu savaitraščiui „The Economist“ sakė, kad Turkijos karinis įsiveržimas į Siriją ir prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos Amerikos neprognozuojamumas rodo, kad Aljansui stinga reikiamo strateginio mąstymo.
J.-Y. Le Drianas pasiūlė suformuoti „iškilių asmenų grupelę“, kuri apgalvotų „Aljanso turimą viziją apie savo vertybes bei tikslus“, ir pateiktų išvadas lyderiams per jų susitikimą 2021 metais.
Šie ekspertai turėtų sutelkti dėmesį į NATO santykius su Rusija ir būsimus iššūkius Aljanso saugumui, ypač – terorizmą, Kinijos iškilimą ir naujų karinių technologijų poveikį, ministrams sakė J.-Y. Le Drianas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atskirai pasiūlė suformuoti ekspertų grupę politiniam mąstymui pastiprinti, kuriai vadovautų NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, ir sakė, jog labai svarbu išsaugoti Aljansą – „Europos gyvybės draudimą“.
„Svarbu užtikrinti, kad NATO, tokia vieninga, kokią suprantame vienybę, taip pat žengtų į ateitį – kad NATO viduje nebūtų skaldančių tendencijų, – žurnalistams sakė H. Maasas. – Reikia stiprinti NATO politinį sparną. Taip pat reikia didesnio politinio koordinavimo tarp partnerių.“
Nelinksmas gimtadienis
J. Stoltenbergas, kuris kitą savaitę nuvyks į Paryžių asmeniškai pasikalbėti su E. Macronu dėl jo komentarų, sveikino Vokietijos pasiūlymą.
„Šio pasiūlymo tikslas – svarstyti, kaip galėtume sustiprinti NATO kaip platformą politiniams iššūkiams, kurių visi drauge patiriame, spręsti“, – sakė jis.
NATO šiemet mini 70-ąsias savo įkūrimo metines, bet gimtadienis nėra linksmas. E. Macrono komentarai pasirodė D. Trumpui nuolat skundžiantis dėl mažų Europos išlaidų gynybai ir didėjant susirūpinimui dėl Turkijos, kuri nelabai paisydama sąjungininkių nusipirko raketų iš Rusijos ir surengė karinę operaciją Sirijoje.
Prancūzų pareigūnai tvirtina, kad E. Macronas žengė drąsų ir būtiną žingsnį atvirai išsakydamas tiesas, apie kurias kitos sąjungininkės vengia kalbėti.
„Nebandome laimėti populiarumo konkurso, bet norime būti išgirsti ir suprasti“, – sakė vienas iš jų.
Tačiau E. Macrono argumentai, kad Europa turėtų bandyti užsitikrinti savo pačios saugumą nesikliaudama JAV, papiktino sąjungininkes Europos rytuose, tiesiogiai juntančias Rusijos grėsmę.
Kitų šalių diplomatai pažymi, jog kol kas Europai visiškai nerealu galvoti, kad ji gali apsiginti be JAV pagalbos. Ekspertų apskaičiavimu, šiai spragai užpildyti reikėtų šimtų milijardų eurų.
„Šiuo metu nėra patikimos alternatyvos NATO. Mums reikia amerikiečių pajėgumų“, – sakė vienas diplomatas.
Kai kuriuos diplomatus suglumino ir E. Macrono raginimai kurti politiškesnį NATO. Jie atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pati Prancūzija griežtai prieštaraudavo tokiam žingsniui.
Įtampa prieš viršūnių susitikimą
Be politinių ginčų užsienio reikalų ministrai parengė darbotvarkę kitą mėnesį Londone įvyksiančiam viršūnių susitikimui ir virtinę pranešimų, turinčių suteikti susitikimui pozityvumo.
„Žala padaryta, dabar turime apriboti netikėtas pasekmes, kad Londone sudarytume vieningą frontą“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas.
Jie taip pat tikisi, kad keli akį traukiantys veiksmai nuramins ūmaus būdo JAV prezidentą, kuris į viršūnių susitikimą atvyks namuose kabant apkaltos tyrimo debesiui.
Ministrai oficialiai apibrėžė kosmosą kaip konflikto sferą greta sausumos, jūros, oro ir kibernetinių erdvių, nors J. Stoltenbergas tvirtino, kad NATO „neginkluos“ kosmoso.
Jie taip pat pasirašė ataskaitą dėl Kinijos, numatančią 24 skirtingas sritis, kuriose sąjungininkės turėtų tęsti dirbą, bet šis dokumentas viešai nebus skelbiamas.
Nors Kinija yra toli nuo NATO tradicinės euroatlantinės sferos, J. Stoltenbergas sakė, kad didėjantis Pekino, kaip didelės karinės jėgos, vaidmuo ir didelės investicijos į naujas gynybos technologijas turi reikšmės Aljanso saugumui.
Jis atsisakė tiesiogiai komentuoti Honkonge tebesitęsiančius politinius protestus, bet sakė, jog yra aišku, kad Kinijos „vertybės kitokios nei mūsų kalbant apie rinkimus, žodžio laisvę“.
Ministrai taip pat sutarė dėl naujo plano, kaip atgrasyti hibridinio karo atakas, ir plano energijos tiekimo saugumui užtikrinti.
D. Trumpo akcentuojamos Europos išlaidos gynybai Londone taip pat bus labai svarbi tema.
NATO tikisi, kad Vokietijos praėjusios savaitės pranešimas apie išlaidų gynybai didinimą padės išvengti tokių dalykų, kaip 2018 metų viršūnių susitikime Briuselyje D. Trumpo viešai pareikšti priekaištai kanclerei Angelai Merkel dėl nepakankamo dėmesio gynybai.
