Tai buvo jau antras kartas per savaitę, kai prezidento Donaldo Trumpo partijos narys užkirto kelią priimti šį dokumentą.
Senatorius Davidas Perdue sužlugdė dvipartinę iniciatyvą priimti rezoliuciją vieningu sutarimu. Jis tvirtino, kad šio dokumento priėmimas jautriu laikotarpiu „pakenktų administracijos įsipareigojimui įveikti rimtus iššūkius mūsų dvišaliuose santykiuose su Turkija“.
Šis D. Perdue žingsnis smarkiai supykdė demokratų senatorių Robertą Menendezą, kurio pastangos prastumti rezoliuciją ankstesnę savaitę baigėsi nesėkme po respublikonų įstatymų leidėjų susitikimo su šalyje viešėjusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
„Man kelia nuostabą, kad galingiausia pasaulio supervalstybė tiesiog negali kalbėti istorinės tiesios“, – sakė R. Menendesas, vos trandydamas pyktį.
Demokratas pažymėjo, kad jis daugiau nei dešimtmetį siekia, jog per Pirmąjį pasaulinį karą osmanų pajėgų vykdytos armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu, ir toliau inicijuos balsavimus šiuo klausimu.
„Neketinu nusileisti“, – ryžtingai kalbėjo senatorius.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu. Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.
Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.
R. Menendezo pastangas prastumti šią rezoliuciją palaikantis respublikonų senatorius Tedas Cruzas sakė, kad „Osmanų imperija vykdė apskaičiuotą armėnų naikinimą, kurio neužmaskuos jokios dviprasmiškos politinės kalbos“.
Praėjusį mėnesį Atstovų Rūmai triuškinama balsų dauguma priėmė analogišką rezoliuciją, kuria oficialiai pripažįstamas armėnų genocidas. Turkija piktai reagavo į šį žingsnį.
