„Ar visi prie [NATO diskusijų] stalo laiko Rusiją grėsme? Aš taip nemanau“, – sakė E. Macronas po Aljanso viršūnių susitikimo Londone.
„Mūsų dienomis Rusija kai kuriais atvejais kelia grėsmę. Tokios yra realijos, kurias mes pajutome, kalbant apie veiksmus kibernetinėje erdvėje ir kitose srityse“, – pažymėjo prancūzų lyderis.
Pasak jo, Rusija kelia tiesioginį pavojų jos kaimynams, kaip rodo Ukrainos krizė.
„Tačiau dėl geografinės padėties ji yra mūsų kaimynė – tai irgi yra tikrovė. Rusija tam tikrais klausimais yra mūsų partnerė“, – sakė E. Macronas.
E. Macronas: NATO nepasiekė konsensuso su Turkija dėl terorizmo apibrėžimo
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad NATO nepavyko pasiekti sutarimo su jai priklausančia Turkija dėl terorizmo apibrėžimo, tęsiantis ginčui su Ankara dėl kurdų sukarintų organizacijų.
„Nematau jokios galimybės pasiekti konsensusą“, – sakė jis po Aljanso viršūnių susitikimo, kurį aptemdė nesutarimai su Turkija dėl jos reikalavimo, kad sąjungininkai „teroristinėmis“ pripažintų Sirijos šiaurės rytuose veikiančias kurdų grupuotes, padėjusias JAV vadovaujamai koalicijai įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas grasino vetuoti atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus, jeigu NATO nepripažins Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinių (YPG) teroristine organizacija.
Po R. T. Erdogano susitikimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiais Turkija atsiėmė savo ultimatumą, tačiau irzli nuotaika tvyrojo net ir viršūnių susitikimui pasibaigus.
E. Macronas atmetė Ankaros teiginį, kad YPG yra dalis Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), jau kelis dešimtmečius tęsiančios kruviną sukilimą šalies pietryčiuose ir JAV bei Europos Sąjungos laikomos teroristine organizacija.
„Nesutinkame priskirti YPG-PYD teroristinėms grupuotėms“, – žurnalistams sakė Eliziejaus rūmų šeimininkas.
„Mes labai aiškiai kovojame su PKK ir visais, kas vykdo prieš Turkiją nukreiptą teroristinę veiklą, bet nematome ryšio, kokį Turkija įžvelgia tarp šių skirtingų politinių ir karinių grupių“, – pažymėjo E. Macronas.
Susiję straipsniai
Prancūziją supykdė Turkijos karinė operacija šiaurės Sirijoje prieš YPG – pagrindinę Vakarų sąjungininkę kovojant su „Islamo valstybe“.
Viršūnių susitikimo išvakarėse E. Macronas apkaltino Turkiją per minėtą operaciją bendradarbiaujant su IS įgaliotiniais Sirijoje. Ankara teigia, kad ėmėsi karinių veiksmų, siekdama sukurti Sirijoje „saugiąją zoną“ ir užkirsti kelią kurdų išpuoliams Turkijos teritorijoje.
Po Londono apylinkėse surengto viršūnių susitikimo darbo sesijos NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl Baltijos šalių gynybos plano.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino tokią žinią ir padėkojo R. T. Erdoganui „už solidarumą“, nors lieka neaišku, ką Turkija gavo mainais už pademonstruotą paramą, jei apskritai gavo.
E. Macrono teigimu, keturšalis susitikimas su R. T. Erdoganu ir Didžiosios Britanijos bei Vokietijos lyderiais padėjo „išsklaidyti nesusipratimus“, o Turkijos vadovas esą tikriausiai priėjo išvadą, kad plano blokavimas neatitiktų jo interesų.