Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį ir penktadienį susitiks su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir 27 ES valstybių lyderiais.
28-os ES narės lyderiui skirta vieta prie stalo liks tuščia – britų ministro pirmininko Boriso Johnsono ketvirtadienį laukia lemiamas rinkimų mūšis. Jo baigties Briuselyje nekantriai lauks ir B. Johnsono kolegos iš kitų Bendrijos šalių, stebėsiantys, ar jam pavyks užsitikrinti darbinę daugumą parlamente, kad prastumtų „Brexit“ susitarimą dėl išstojimo sąlygų.
Prasidedant antrajai viršūnių susitikimo dienai jau turėtų būti aišku, ar naujasis britų parlamentas galės priimti vadinamąjį skyrybų susitarimą ir sausio 31-ąją išvesti šalį iš ES. Bendrijos lyderiai nenori tuščiai švaistyti laiko ir yra pasirengę iš karto pradėti derybas dėl būsimų prekybinių ryšių.
Naujienų agentūros AFP gautame viršūnių susitikimo išvadų projekte rašoma, kad 27 ES lyderiai ketina paprašyti U. von der Leyen vadovaujamos Europos Komisijos parengti visapusiškas gaires dėl būsimų santykių su JK iškart po jos pasitraukimo, kuriomis ES derybininkas Michelis Barnier galėtų vadovautis prekybos derybose.
Rinkimų kampanijos metu B. Johnsonas gyrėsi turįs paruoštą susitarimą ir po „Brexit“ šaliai nereikės ilgesnio nei numatyta pereinamojo laikotarpio, kuris turėtų baigtis 2020 metų gruodžio 31 dieną.
Tačiau Europa turės savų prioritetų, ypač dėl prieigos prie JK žvejybos vandenų ir vienodų sąlygų verslui.
Briuselyje juntamas skeptiškas nusiteikimas, kad numatytu laiku gali pavykti susitarti tik dėl būtiniausių priemonių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pabrėžė, jog labai svarbu, kad ES šalys sutartų ir laikytųsi bendros pozicijos, kuri turėtų būti parengta neilgai trukus po rinkimų.
„Turime būti pasirengę sparčiai judėti pirmyn“, – sakė jis po derybų su Ch. Micheliu.
Pasak Prancūzijos vadovo, svarbu toliau laikytis iki šiol taikyto metodo – laikytis vieningos pozicijos, leisti M. Barnier vienam vesti derybas ir nepasiduodant spaudimui ginti ES interesus, tuo pat metu gerbiant sąžiningą konkurenciją su JK.
„Skerdynės dėl biudžeto“
E. Macronas nori, kad JK išstojimo susitarimas būtų greičiau galutinai ratifikuotas ir greičiau baigtųsi sudėtingo, nekart pratęsto „Brexit“ proceso sukeltas neapibrėžtumas, žalingas ES įmonėms. Tai taip pat leistų ES lyderiams sutelkti dėmesį į jo planus dėl gilesnės ES integracijos ir reformų Briuselyje.
Tačiau viršūnių susitikimas, kuriame U. von der Leyen pristatys planus dėl Europos žaliojo kurso ekonomikos, išryškins aštrius 27 valstybių nesutarimus dėl Bendrijos biudžeto septynerių metų laikotarpiui ir siekio, kad ES iki 2050-ųjų taptų neutralaus poveikio klimatui ekonomika.
Briuselis viliasi, kad naujos technologijos sumažins klimato kaitą nulemiančią taršą, o anglies dvideginio surinkimu, pavyzdžiui, sodinant mišku, bus absorbuotas likęs kiekis.
Tačiau dar birželį trys nuo akmens anglies priklausomos valstybės narės – Čekija, Vengrija ir Lenkija – nepritarė tikslui, kad ES iki 2050-ųjų taptų neutralaus poveikio klimatui ekonomika.
Vis dėlto U. von der Leyen planuoja iki vasario pabaigos parengti teisės aktus, kurie įpareigotų valstybes nares laikytis plano. Taip pat norima parengti „pereinamąjį mechanizmą“, pagal kurį tokioms iškastinio kuro naudotojoms, kaip Lenkija, būtų skirtos išmokos palengvinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Tačiau norėdama skirti reikalingų lėšų, ES turi pasiekti susitarimą dėl 2021–2027 metų biudžeto struktūros. Manoma, kad ketvirtadienį per viršūnių susitikimą vyksiančios diskusijos šiuo klausimu bus labai karštos – anot vieno ES pareigūno, panašės į „skerdynes“.
Ankstesnės Europos Komisijos pernai birželį pristatytas biudžeto projekte daugeliui valstybių narių buvo per brangus. Šį pusmetį ES pirmininkaujančios Suomijos praėjusią savaitę pasiūlyti apkarpymai nuvylė Prancūziją, nusistačiusią naujus išlaidų prioritetus.
