Skeptikų, raginančių mažinti pagalbos apimtį, dalis šiais metais viršijo 30 proc. Pernai šis rodiklis buvo lygus 20 proc. Moterys tradiciškai labiau linkusios padėti kitoms šalims negu vyrai.
„Tai akivaizdus skirtumas lyginant su praėjusiais metais“, – pareiškė SIDA generalinė direktorė Carin Jämtin naujienų agentūrai TT. Pasak jos, dabar švedai vidaus politikai skiria didesnį dėmesį negu užsienio.
Vis dėlto 60 proc. apklaustųjų mano, kad Švedijos teikiama tarptautinė finansinė ir ekonominė pagalba „padeda gerinti pasaulį“. Apklausa šia tema rengiama kasmet nuo 1975 metų. Šįmet joje dalyvavo 1,5 tūkst. žmonių.
Ekspertų nuomone, pagalbos neturtingoms šalims mastą norinčių riboti švedų daugėja todėl, kad iškart dvi parlamentinės partijos – dešinioji Nuosaikioji koalicinė partija ir nacionalistinė Švedijos demokratai – aktyviai siekia sumažinti jos apimtį, kuri šiuo metu sudaro 1 proc. BVP. Diskusijos šia tema prasidėjo pastaraisiais metais, kai į karalystę ėmė plūsti migrantai. Pinigus, skiriamus kitoms šalims, politikai norėtų panaudoti į Švediją atvykusių pabėgėlių priėmimui ir integracijai.
