„Kijevas ir Donbasas sudarė susitarimą dėl apsikeitimo kaliniais... ateinantį sekmadienį, gruodžio 29 dieną“, – sakoma DLR vyriausybės atstovės Darjos Morozovos pranešime.
Pasak atstovės, dviem separatistų kontroliuojamoms Rytų Ukrainos sritims – Doneckui ir Luhanskui – bus perduoti 87 kaliniai, o Kijevui – 55. Perduodamų kalinių pavardžių ji neatskleidė.
Tikimasi, kad apsikeitimas kaliniais įvyks netoli Donecko srities miesto Horlivkos.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad operacija įvyks ties fronto linija.
Kijevo institucijos atsisakė patvirtinti arba paneigti šią žinią.
„Mes to nekomentuojame“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovė Olena Hitlianska.
Ukrainos prezidentūros komentarų gauti kol kas nepavyko.
Vis tik abi konflikto pusės anksčiau šį mėnesį, po Paryžiuje įvykusių aukščiausio lygio taikos derybų, nurodė iki metų pabaigos surengsiančios naują apsikeitimą kaliniais.
Trimis mėnesiais anksčiau Ukraina atliko ilgai lauktą apsikeitimą kaliniais su Rusija; tąsyk šalys grąžino viena kitai po 35 asmenis.
Detalesnės informacijos apie sekmadienį planuojamą apsikeitimą kol kas nėra. Pasak pareigūnų, kalinių sąrašai tebederinami.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys Martinas Sajdikas patvirtino, kad rengiamasi apsikeitimui kaliniais.
Tarptautinis spaudimas
Nuo separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metais žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių ir daugiau kaip milijonas buvo priversti palikti savo namus. Šis konfliktas smarkiai pagilino Rusijos priešpriešą su Vakarų valstybėmis, už pagalbą separatistams ir Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją paskelbusioms sankcijų.
Per gruodžio 9-ąją Paryžiuje įvykusį Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą buvo susitarta iki 2020 metų kovo Rytų Ukrainoje paskelbti visiškas paliaubas ir tęsti pajėgų atitraukimą nuo konflikto šalių sąlyčio linijos.
Paryžiuje pirmą kartą akis į akį susitikę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis susitarė dėl konflikto Rytų Ukrainoje deeskalavimo priemonių.
Gruodžio 9-ąją įvykusios keturšalės derybos buvo pirmas toks viršūnių susitikimas per pastaruosius trejus metus.
Šių metų gegužę prezidentu tapęs buvęs komikas 41-erių V. Zelenskis deda pastangas atgaivinti taikos procesą ir užbaigti konfliktą su separatistais.
Kremlius siuntė signalus, kad yra pasirengęs dirbti su V. Zelenskiu. V. Putinas yra jį pavadinęs „simpatišku“ ir „nuoširdžiu“.
Prieš viršūnių susitikimą Kijevas ir separatistai užbaigė dalinį kariuomenių atitraukimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus derybų metu pareiškė, kad po keturių mėnesių įvyks dar vienas viršūnių susitikimas, per kurį bus apžvelgta padaryta pažanga.
Šalys siekia įgyvendinti Minske 2015 metais pasirašytus susitarimus, kuriais numatoma atitraukti nuo pajėgų sąlyčio linijos sunkiąją ginkluotę, atkurti Ukrainos sienų kontrolę, suteikti platesnę autonomiją Doneckui ir Luhanskui bei surengti vietos valdžios rinkimus.
Tačiau Paryžiaus susitikimo metu tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų nesijautė jokios šilumos. Daugelis abejoja, ar V. Putinas iš tiesų nori išspręsti konfliktą.
Šį mėnesį Maskvoje V. Putinas pareiškė, kad jei Kijevas atgaus rytinės sienos kontrolę, gali nukentėti prorusiškai nusiteikę separatistų kontroliuojamų sričių gyventojai.
V. Zelenskio taikos planą taip pat griežtai kritikuoja karo veteranai ir nacionalistai.
Įvairios nacionalistinės organizacijos netgi atsiuntė savo pačių karių į fronto liniją, kad vykdant taikos susitarimus iš regiono nebūtų išvestos pajėgos.
Kritikai tvirtina, kad pasiūlymai yra palankūs Rusijai, tačiau V. Zelenskis pažadėjo neišduoti Ukrainos interesų.
