Vakarų valstybių paskelbtos sankcijos pristabdė šalies ekonominį augimą, dėl kurių Rusijoje padidėjo skurdas ir vasarą Maskvoje kilo protestai.
67 metų V. Putinas, kuris šalį kontroliuoja bene du dešimtmečius, kalbą sakys stebint aukščiausiam šalies politiniam elitui, įskaitant ministrus, Dūmos deputatus, aukščiausiojo ir konstitucinio teismo teisėjus, skirtingų regionų pareigūnus.
2019 metais Rusijos prezidentas 90 minučių kalboje grasino JAV , kad imsis veiksmų, jei Vašingtonas ryšis dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje.
2018 metų kalbos metu, V. Putinas išskyrė šalies karinį potencialą. Kalbos teksto turinys išliko paslaptimi iki pat jos paskelbimo, o pati kalba, pasak Rusijos žiniasklaidos, būna ruošiama keletą mėnesių.
Kalbą pradėjo nuo demografijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie naujas finansines priemones, kuriomis siekiama paskatinti rusus turėti daugiau vaikų ir taip padidinti gyventojų skaičių.
„Rusijos likimas ir jos istorinės perspektyvos priklauso nuo to, kiek mūsų yra“, – pareiškė šalies vadovas per savo metinį kreipimąsi parlamente.
Rusijoje šiuo metu krenta gimstamumo lygis, nes dabar tėvais tampa karta, gimusi paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai gimstamumas drastiškai sumažėjo dėl ekonominės nežinomybės.
V. Putinas, pats turintis dvi dukras, sakė norintis, kad iki 2024 metų vidutiniškai vienai moteriai tektų 1,7 vaiko. Dabar šis vidurkis yra 1,5 vaiko.
„Mūsų istorinė pareiga yra užtikrinti stabilų gyventojų skaičiaus augimą“, – tvirtino prezidentas.
Pasak jo, pagrindinis veiksnys, ribojantis šeimos dydį, yra skurdas, ir pasiūlė naujų finansinių priemonių, skirtų paskatinti rusus turėti daugiau vaikų.
Jis pažadėjo, kad populiarios vienkartinės išmokos bus mokamos ne tik antro vaiko susilaukusioms šeimos, kaip dabar, bet ir pirmagimio susilaukusiems tėvams.
Išmokos visoms šeimoms už antrą ir tolesnius vaikus Rusijoje atsirado 2007 metais V. Putino iniciatyva.
„Turime padėti jauniems žmonėms, kurie pradeda šeiminį gyvenimą ir, esu tikras, svajoja apie vaikus“, – tvirtino prezidentas.
Tokios išmokos, kurias galima išleisti vaiko išsilavinimui arba būsto gerinimui, bus mokamos bent iki 2026-ųjų, žadėjo jis.
V. Putinas taip pat paskelbė apie planus, kad skurdžiau gyvenančios šeimos vaiko išmokas gaus iki kol jų atžaloms sukaks septyneri metai; dabar jos mokamos iki vaikas sulaukia trejų.
Išskyrė švietimo svarbą
Metinėje kalboje V. Putinas pabrėžė, kad sieks visose šalies mokyklose įdiegti greitą internetą.
Pradinių klasių moksleiviams planuojama įvesti nemokamus pietus nuo šių metų rugsėjo 1-os dienos, o visose Rusijos regionuose šią programą įtvirtinti iki 2023 metų.
Pagyrė sveikatos apsaugos sistemą
Rusijos šalies prezidentas pasidžiaugė, kad šalies sveikatos apsaugos sistema gerėja, o šalyje teikiamos medicinos paslaugos prisideda prie gyventojų gerovės ir ilgesnės vidutinės gyvenimo trukmės.
V. Putinas tikino, kad Rusijos vyriausybė pasiruošusi skirs papildomų lėšų iš biudžeto, kad toliau gerintų sveikatos apsaugos sistemą.
Peržiūrės egzistuojančią teisinę ir mokestinę bazę
Rusijos prezidentas trečiadienį teigė, kad sieks peržiūrėti ir įvertinti egzistuojančią teisinę ir mokestinę bazę, peržiūrėti kriminalinius įstatymus, taip siekiant pagerinti vietinio verslo situaciją šalyje.
Kalbėdamas apie vietinį verslą, V. Putinas nepamiršo ir aplinkosaugos klausimo. Jo manymu, bendri aplinkosauginiai reikalavimai turi būti taikomi visiems verslams, o už jų nesilaikymą turėtų būti baudžiama.
V. Putinas teigė, kad jo iniciatyva bus siekiama sukurti visiškai nemokamo interneto tinklą, kad juo galėtų naudotis ir tie, kurie anksčiau neturėjo tokios galimybės.
Nusivylė tarptautinės bendruomenės veiksmais
Rusijos vadovas patikino, kad nesiruošia velti į konfrontaciją su Vakarais dėl Viduriniųjų Rytų situacijos ir teigė, kad yra nusivylęs tarptautinės bendruomenės reakcija.
„Mes esame pasiruošę bendram dialogui ir deryboms, nesiruošiame primesti savo valios kitiems“, – minėjo V. Putinas.
Kalbėjo apie konstituciją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasiūlė surengti referendumą dėl šalies konstitucijos pataisų parlamento galioms sustiprinti, tuo pačiu išsaugant stiprią prezidentinę sistemą.
„Mano nuomone, būtina surengti šalies piliečių balsavimą dėl viso siūlomų šalies konstitucijos pataisų paketo“, – sakė V. Putinas savo metiniame pranešime parlamentarams.
Referendumo datos jis nenurodė.
„Stiprią, klestinčią Rusiją galėsime sukurti tik remdamiesi pagarba visuomenės nuomonei, – sakė prezidentas. – Drauge mes tikrai pakeisime gyvenimą į gera.“
V. Putinas paragino stiprinti parlamento galias, suteikiant parlamentarams atsakomybę rinkti premjerą ir vyriausybės aukšto rango narius.
„Tai padidins šalies parlamento vaidmenį ir reikšmę“, – sakė V. Putinas.
Pasak jo, prezidentas neturės galios atmesti siūlomų kandidatūrų, bet galės vėliau atleisti premjerą ir vyriausybės aukšto rango narius.
„Rusija privalo išlikti stipri prezidentinė respublika“, – pabrėžė jis.
Gubernatorių vaidmuo taip pat bus sustiprintas, nors Rusija išlaikys savo prezidentinę sistemą, sakė V. Putinas.
Jis taip pat užsiminė, kad išlyga, numatanti dviejų prezidento kadencijų iš eilės limitą, galėtų būti pakeista, bet nesakė, kaip.
Gruodžio mėnesį V. Putinas užsiminė, kad pritartų frazės „iš eilės“ išbraukimui iš šios išlygos.
V. Putinas taip pat užsiminė apie konstitucijos pataisą, kuria būtų įtvirtinta šalies įstatymų viršenybė prieš tarptautinę teisę.
Praėjusį kartą referendumas Rusijoje vyko 1993 metais, kai prezidento poste dirbant V. Putino pirmtakui Borisui Jelcinui buvo priimta konstitucija.
Siūlo griežtinti reikalavimus
V. Putinas taip pat pasiūlė konstitucijoje įtvirtinti reikalavimus kandidatams į valstybės vadovo postą dėl gyvenimo Rusijoje ne mažiau kaip 25 metus ir užsienio pilietybės nebuvimo.
„Dar griežtesni reikalavimai turi būti taikomi asmenims, pretenduojantiems į RF prezidento postą. Siūlau įtvirtinti reikalavimus dėl nuolatinio gyvenimo RF teritorijoje ne mažiau kaip 25 metus, taip pat – dėl užsienio pilietybės ar leidimo gyventi kitoje valstybėje nebuvimo“, – sakė V. Putinas savo metiniame pranešime parlamentui.
Penkios branduolinės valstybės, nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, turi pradėti šalinti pasaulinio karo grėsmę, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ragina šalinti pasaulinio karo grėsmę
„Reikia parodyti politinę valią, išmintį, drąsą. Laikai reikalauja mūsų bendros atsakomybės suvokimo ir realių veiksmų. Pavyzdį privalo parodyti Jungtinių Tautų Organizacijos steigėjos... Penkios branduolinės galybės turi ypatingą atsakomybę už žmonijos išsaugojimą ir nuolatinį vystymąsi“, – sakė V. Putinas.
„Penkios valstybės visų pirma privalo pradėti nuo priemonių pasaulinio karo prielaidoms pašalinti, atnaujinti metodus stabilumui planetoje užtikrinti, kuriais būtų visapusiškai atsižvelgiama į politinius, ekonominius, karinius šiuolaikinių tarptautinių santykių aspektus“, – pabrėžė jis.
Pasak V. Putino, Rusija pasirengusi stiprinti bendradarbiavimą su visais suinteresuotais partneriais.
„Mes niekam negrasiname ir nesiekiame primesti savo valios“, – pridūrė jis.
Įkurs naują kompleksą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino „apginti tiesą“ apie pergalę Antrajame pasauliniame kare.
„Rusijai gegužės 9-oji – didžiausia ir džiaugsmingiausia šventė. Mes didžiuojamės nugalėtojų karta, gerbiame jų žygdarbį. Mes privalome apginti tiesą apie pergalę, – pareiškė V. Putinas, –
Kitaip ką pasakysime mūsų vaikams, jei melas kaip užkratas plis visame pasaulyje?“
Anot jo, „į įžūlų melą, mėginimus perrašyti istoriją mes turime atsakyti faktais“.
V. Putinas teigė, kad Rusijoje bus įkurtas didžiausias ir išsamiausias archyvinių dokumentų, kino ir fotomedžiagos apie Antrąjį pasaulinį karą kompleksas, kuriuo galės naudotis tiek Rusijos piliečiai, tiek viso pasaulio žmonės.
„Toks darbas – mūsų kaip šalies nugalėtojos pareiga“, – pabrėžė V. Putinas.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Praėjus dviem savaitėms, rugsėjo 17 d., tuometinė Hitlerio sąjungininkė SSRS Lenkiją užpuolė iš rytų.
Nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją pagal slaptąjį Molotovo-Ribentropo pakto protokolą.
Rusijoje šiuo metu itin dažnai aptariama 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo nepuolimo sutarties reikšmė.
