Savaitraštyje „Der Spiegel“ ministras 75-ųjų Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinių išvakarėse rašė, kad žydų įžeidinėjimas ir puldinėjimas realiame gyvenime ir internete tapo „kasdieniu reiškiniu“.
Pasak H. Maaso, kone pusė žydų svarsto išvykti iš Vokietijos – šalies, kuri ilgai stengėsi stoti akistaton su savo nacistine praeitimi.
„Mums reikia skubiai imtis atsakomųjų priemonių ir užtikrinti, kad tokios mintys nevirstų karčia tikrove ir nenulemtų masinio žydų išvykimo iš Vokietijos“, – rašė jis.
Kova su antisemitizmu bus prioritetas, kai Vokietija liepą pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, o lapkritį pradės pirmininkauti Europos Tarybai – pagrindinei žmogaus teises ginančiai žemyno organizacijai, pažadėjo H. Maasas.
Pasak jo, Vokietija sieks griežtesnių teisinių padarinių už antisemitinius aktus, be to, sieks, kad daugiau ES valstybių pripažintų Holokausto neigimą nusikaltimu. Šiuo metu neigti Holokaustą draudžiama keliolikoje ES narių, tarp jų Vokietijoje, Belgijoje ir Italijoje.
Berlynas taip pat suintensyvino kovą su neapykantos kalba prieš žydus ir dezinformacija socialinėje žiniasklaidoje, rašė H. Maasas. Pasak jo, kaltininkai „turėtų jausti visą įstatymo jėgą visoje Europoje“.
Spalį Vokietijos rytuose esančiame Halės mieste įvykdyta antisemitinė ataka, kai užpuolikas nesėkmingai bandė įsiveržti į sinagogą, o paskui nužudė vieną praeivį ir vieną klientą kebabinėje, pademonstravo, kad „žydų vietoms ir bendruomenėms“ reikia geresnės apsaugos „visur Europoje“.
Kad taip ir būtų, Vokietija šiemet skirs 500 tūkst. eurų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), nurodė H. Maasas.
Mokyklinės ekskursijos
Vokietijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad labai svarbu šviesti jaunimą apie Antrojo pasaulinio karo baisumus, kai naciai išžudė 6 mln. žydų.
Tyrimai parodė, kad „trečdalis jaunų europiečių sako mažai žinantys arba nieko nežinantys apie Holokaustą“, nurodė ministras.
H. Maaso komentarai pasirodė tą pačią dieną, kai sociologinių tyrimų agentūra „YouGov“ paskelbė per apklausą nustačiusi, jog 56 proc. vokiečių pritaria tam, kad moksleivių apsilankymas kurioje nors iš buvusių koncentracijos stovyklų būtų privalomas dalykas.
Atskirame pareiškime Vokietijos centrinės žydų tarybos pirmininkas Josefas Schusteris perspėjo, kad dešimtmečius gyvuojantis vokiečių „konsensusas“ pripažinti nacių nusikaltimus ir juos atminti „byra“.
„Jei dabar nesiimsime veiksmų, mūsų demokratijai gali iškilti rimtas pavojus, – sakė jis. – Kalbama ne tik apie žydų bendruomenės ateitį, bet ir apie Europos ateitį.“
Kai kurie Holokaustą išgyvenę žmonės, kurie jau yra garbaus amžiaus, pirmadienį rinksis Aušvice paminėti 75-ųjų šios mirties stovyklos išvadavimo metinių. Stovyklą 1945 metų sausio 27-ąją išvadavo sovietų kariai.
Pasaulio lyderiai šia proga ketvirtadienį dalyvavo minėjimo ceremonijoje Jeruzalėje.
Iš viso Aušvice ir Birkenau buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, bet taip pat lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir prieš nacius kovojusių asmenų. Dauguma šių žmonių mirė dujų kamerose, o kita dalis – nuo bado, ligų ir išsekimo.
