Pasiūlytos konstitucinės pataisos, kurios dabar skinasi kelią Kremliui lojalioje Dūmoje neleis V. Putinui užimti oficialaus iškart po 2024 metų, todėl jiems reikės surasti kandidatą, kuris trumpam laikui perimtų Kremliaus kontrolę.
Visgi prezidento suformuota politika neturėtų kisti, net jam palikus šiltas prezidentines kertes. Manoma, kad V. Putinas po kadencijos taps valstybinės tarybos vadovu – kuri nustato pagrindines vietos, užsienio ir socio-ekonomines politikos gaires.
Tai padėtų jam išlaikyti valstybės vairą savo rankose. V. Putinas įpėdinį rinksis iš lojalių bendražygių būrio, sako politikos apžvalgininkai.
Tokie valdžios pokyčiai skirti dar labiau įtvirtinti savo pozicijas. Spėlioti įpėdinius nėra taip jau lengva, nes 67-erių Rusijos vadovas visus variantus laiko atvirus ir sprendimą priims paskutinėmis minutėmis.
Neabejojama, kad jis ieškos stipraus ir nepažeidžiamo kandidato, tačiau ištikimo „putiniškoms“ vertybėms.
Už uždarų durų kalbama, kad V. Putinas jau turi išsirinkęs kelis rimčiausius kandidatus, kurie galėtų užimti jo vietą.
Michailas Mišustinas
Michailo Mišustino paskyrimas šalies ministru pirmininku nustebino daugelį. Nors M. Mišustinas buvo žinomas dėl savo pasiekimų diegiant elektroninę mokesčių sistemą.
Dabartinis Rusijos premjeras su V. Putinu susibičiuliavo žaidžiant ledo ritulį. Būdamas 53 metų, M. Mišustinas yra pačiame aukščiausiame savo politinės karjeros taške.
Pasak Rusijos pareigūnų, vadovaudamas mokesčių tarnybai, M. Mišustinas sugebėjo užsitikrinti tiek šalies saugumo tarnybų pagarbą, tiek užmegzti ryšius su jų biurokratais.
Politikas apžvalginininkas Aleksandras Baunovas sako, kad M. Mišustinas kiek primena ilgametį šalies vadą V. Putiną.
Dabar visai nesenai poste atsidūrusio technokratiškojo valdymo atstovui teko nelengva užduotis perimti Dmitrijaus Medvedevo valdomos vyriausybės vairą.
Tačiau daugelis neabejoja, kad M. Mišustinui teko viso labo tik simbolinis darbas. Tačiau jei jam pavyks įrodyti, kad susidoroja su šia pozicija, jo šansai tapti naujuoju prezidentu tik padidės.
Maskvos merą Sergejų Sobianiną irgi galima laikyti neoficialiu kandidatu į prezidentus. 61 metų buvęs Tiumenės regiono gubernatorius ilgą laiką buvo vertinamas, kaip vienas svarbiausių Rusijos politinių veikėjų.
Nors šiuo metu jis užima mero pareigas, jam yra tekę vadovauti ir V. Putino administracijai, 2005-2008 metais. Vėliau S. Sobianinas net tapo ministro pirmininko pavaduotoju.
Maskvos miesto biudžetas kasmet vis didėja, o ekspertų teigimu, S. Sobianinas nemažai prisidėjo, prieš šio miesto modernizavimo.
Paskutiniuose mero rinkimuose jam rimtą iššūkį metė Aleksejus Navalnas, tačiau S. Sobianinui pavyko išsaugoti savo kėdę.
„Kai kuriuose šalies regionuose jis yra mėgstamas net labiau, nei Maskvoje“, – kalbėjo Andrejus Pertsevas, Maskvos „Carnegie“ tyrimų centro narys.
Kaip vienas ištikimiausių V. Putino bendražygių, S. Sobianinas gali būti vertinamas, kaip į vienas iš pagrindinių kandidatų pakeisti dabartinį prezidentą.
Sergejus Šoigu
Rusijos gynybos ministras yra vienas populiariausių šalies politikų, o šalies piliečiai jį vadina geriausiu kariniu lyderiu nuo II pasaulinio karo generolo Georgijaus Žukovo.
Sergejus Šoigu lėtai skynėsi kelią komunistų partijoje. Jam prireikė laiko, kad pakiltų nuo eilinio statybų inžinieriaus Tuvos regione iki šalies karinio lyderio.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, jis sugebėjo suvaldyti maištaujančius regionus, per kilusius konfliktus Kaukazo regione.
Rusijos piliečių pagarbą užsitarnavo, kuomet buvo nepaprastųjų situacijų ministru ir susidorojo su jam paskirtomis užduotis.
Vėliau sekė Maskvos regiono gubernatoriaus postas, o gynybos ministru S. Šoigu tapo 2012 metais, ir yra Kremliaus nuolat giriamas už Rusijos armijos modernizaciją.
S. Šoigu yra artimas V. Putino aplinkos žmogus, o vasaros atostogas jie kartu leidžia Tuvoje, tačiau jo populiarumas jam gali pakišti koją, siekiant prezidento posto.
Politikos apžvalgininkai mano, kad S. Šoigu yra perdaug nepriklausomas, kad galėtų užimti tokį postą, o jo karjeros pasiekimai nėra susiję su V. Putino parama jam.
Laiko paslaptyje
Nepaisant to, kad kalbos apie būsimą įpėdinį intensyvėja, Rusijos prezidentas V. Putinas stengsis kuo ramiau ir tyliau išsirinkti savo kandidatą.
Ankstyvas kažkurio kandidato iškilimas sukels grėsmių jo valdymui. Tačiau paprastiems rusams, tokie pokyčiai atrodo kaip formalumas.
Visi neoficialūs kandidatai yra V. Putino politikos pasekėjai, o liberalių pažiūrų ar Kremliaus kritikų tarp galimų kandidatų nematyti.
Dar labiau opozicionierių galimybes apsunkina konstitucijos pataisos, pagal kurias bet kuris kandidatas Rusijoje turi šioje šalyje be pertraukų pragyventi bent 25 metus ir negali turėti užsienio valstybės paso.
Būtent todėl Kremliaus kritikas A. Navalnas negalės dalyvauti prezidento rinkimuose, nes 2010 metais studijavo Jeilio universitete.
Analitikas A. Baunovas mano, kad galią savo rankose V. Putinas išlaikys bet kokiu atveju: „Rusiją, kurią jis sukūrė savo rankomis išliks jo Rusija“.
Parengta pagal POLITICO inf.
