„Jų naudojimas bet kur, bet kokiu metu ir bet kokio veikėjo išlieka visiškai nepriimtinas Europos Sąjungai“, – sakoma ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio pareiškime.
D. Trumpas praeitą penktadienį leido JAV kariuomenei naudoti naujos kartos sausumos minas, kurias galima per atstumą išjungti arba sunaikinti, argumentuodamas, kad tokia ginkluotė yra daug saugesnė už senuosius modelius.
Šis sprendimas „pakerta tarptautinę nuostatą prieš priešpėstines minas, per pastaruosius 20 metų išgelbėjusią dešimtis tūkstančių žmonių“, pažymėjo J. Borrelis ir pridūrė, kad daugumą minų aukų sudaro vaikai.
J. Borrellis atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir ES, iki šiol buvo pasaulio mastu svarbios užminuotų plotų išvalymo ir minų sunaikinimo šalininkės.
Naujausias šios politikos pakeitimas „ne vien tiesiogiai prieštarauja šiems veiksmams, bet ir daro neigiamą poveikį taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“, sakoma ES pranešime.
Daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių, yra pasirašiusios 1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas. Vis dėlto šios sutarties nėra ratifikavusios kai kurios karinės galybės, įskaitant JAV, Rusiją, Kiniją, taip at Indiją ir Pakistaną.
Jungtinės Valstijos priešpėstinių minų reikšmingu mastu nebenaudojo nuo 1991 metų karo Persijos įlankoje.
D. Trumpas, atšaukęs savo pirmtako Baracko Obamos administracijos 2014 metų sprendimą uždrausti naudoti priešpėstines minas su kai kuriomis išimtimis, pareiškė, kad dabar dėl JAV minų naudojimo politikos spręs Pentagonas. Pastarasis sakė tebedraudžiantis naudoti tradicines sausumos minas, kurių neįmanoma per atstumą išjungti arba sunaikinti.
Naujos minos yra pritaikytos susinaikinti per 30 dienų nuo jų aktyvavimo, bet prireikus gali būti sunaikintos per atstumą jau po dviejų valandų, nurodė JAV Gynybos departamentas.
