Šalį toliau šiurpina virusas: lyderis slapstosi, o medikai ieško originalių ligos sprendimų

Uhano koronavirusas iš viso jau pražudė daugiau kaip 563 žmones, dar 28 tūkst. buvo juo užkrėsti. Naujienų portalams net nereikia keisti antraščių, nes kiekviena nauja diena tituluojama nusinešusia daugiausia gyvybių.

Kinija stengiasi apsaugoti savo piliečius ir suvaldyti „2019-nCoV“ viruso plėtrą, tačiau tai itin sunku padaryti. Viruso inkubacinis periodas gali trukti iki poros savaičių, o žmogus per tą laiką jį gali perduoti kitiems asmenims. Dėl to viruso aukų ir užsikrėtusių žmonių skaičius auga dvigubai.

60 mln. kinų vis dar laikomi karantino sąlygomis ir negali džiaugtis normaliu gyvenimu.

Mėgindama apsaugoti žmones nuo viruso Kinijos valdžia ėmėsi neįprastų priemonių – pradėjo naudotis dronais su garsiakalbiais.

Išmanieji įrenginiai skraido miestuose ir identifikuoja asmenis, kurie nėra pakankamai apsisaugoję nuo koronaviruso.

Kinijos valdžia paviešino įrašus, kaip dronai priskrenda prie žmonių ir liepia žmonėms užsidėti kaukę. Viena nufilmuota moteris labai sutriko pamačiusi nepilotuojamą skraidyklę.

 

„Taip, teta, šis dronas kalba su jumis. Jūs neturėtumėte vaikščioti be kaukės, tad geriau kuo greičiau grįžkite į namus ir nepamirškite nusiplauti rankų“, – moteriai sakė dronas ir palydėjo ją į namus.

Tuo metu kitame vaizdo įraše buvo matyti, kaip dronas išvaiko lauke madžongo žaisti susirinkusią žmonių grupę.

„Žaisti madžongą lauke per epidemiją uždrausta. Kuo greičiau skirstykitės“, – kalbėjo dronas.

Tačiau kinams krizės akivaizdoje kyla vienas svarbus klausimas – kur pradingo šalies prezidentas Xi Jinpingas?

Pastarąjį kartą apie Uhano koronaviruso krizę jis pasisakė sausio pabaigoje ir įsakė žmonėms visomis išgalėmis kovoti su šia epidemija, tačiau vėliau šalies lyderis pasitraukė į šešėlį.

Jis dingo iš pirmųjų valstybinio laikraščio puslapių ir valstybinės televizijos eterio.

Tai kinams pasirodė itin keista, nes vienvaldžio šalies lyderio Xi Jinpingo veikla visada itin ryškiai nušviečiama, net jeigu jis daro tik kasdienius darbus.

Prezidento dingimui paaiškinti jau yra iškelta ne viena teorija. Svarbiausia jų – prezidentas pasitraukė iš dienos šviesos, kad kiti prisiimtų atsakomybę už šią krizę. Netgi jeigu vyriausybei pavyks suvaldyti koronaviruso epidemiją, socialiniai ir ekonominiai padariniai bus milžiniški.

Xi Jinpingas yra galingiausias Kinijos lyderis po Mao Zedongo, tačiau kartu jis yra ir itin pažeidžiamas, nes visiška galia reiškia ir visišką atsakomybę.

Žinoma, didžiausią kaltę dėl krizės nesuvaldymo dabar bando prisiimti pareigūnai Uhane.

Keli jų jau pareiškė dėl to atsistatydinantys, tačiau virusas plinta toliau ir kelių vietinių valdininkų pasitraukimas gali nepadėti suvaldyti visuomenės įniršio.

Dėl to didelis vaidmuo buvo suteiktas dažnai į šoną nustumiamam premjerui Li Keqiangui, jis sausio pabaigoje lankėsi Uhane. Kinijos ekspertas Billas Bishopas šią savaitę rašė, kad visa partija sutelkta Xi Jinpingui apsaugoti.

„Nors galima manyti, kad „žmonių lyderis“ turi būti arti žmonių, rizika jam susirgti koronavirusu yra pernelyg didelė, o veido kaukę dėvinčio prezidento nuotraukos būtų prakeiksmas propagandos aparatui“, – tvirtino B.Bishopas.

Viena Kinijos mokslininkų grupė paskelbė, kad jiems pavyko rasti vaistus kovoti su koronavirusu. Anot jų, padėti pasiekti proveržį galėtų gripui ir ŽIV gydyti naudojamų vaistų mišinys.

Tiesa, mokslininkai kol kas neatskleidžia, kiek pacientų jiems pavyko išgydyti tokios terapijos būdu, tad džiaugtis dar anksti.

Šio vaistų derinio dar nėra įvertinę ir kitų šalių mokslininkai.

Terapiją sukūrusiai mokslininkų grupei vadovaujanti daktarė Li Lanjuan tvirtino, kad siūlys šį sprendimą šalies vyriausybei, nes dabar naudojami vaistai turi toksinį šalutinį poveikį.

Dvi dešimtys valstybių jau yra patvirtinusios šios kvėpavimo takų ligos atvejų. Manoma, kad virusas praėjusių metų pabaigoje išplito iš egzotinių laukinių gyvūnų turgaus Uhano mieste centrinėje Kinijos dalyje.

Tūkstančiai žmonių kruiziniuose laivuose Honkonge ir Japonijoje dabar priversti kankinamai laukti, kol paaiškės, ar dar kas nors iš jų pasigavo mirtinai pavojingą virusą.

Jau patvirtinta, kad mažiausiai 20 žmonių užsikrėtė laive „Diamond Princess“. Nuo pirmadienio vakaro šiame kruiziniame laive prie Jokohamos yra įstrigę maždaug 3,7 tūkst. keleivių ir įgulos narių iš daugiau kaip 50 valstybių.

Honkonge 3,6 tūkst. žmonių naktį turėjo praleisti uždarytame kruiziniame laive „World Dream“. Pareigūnai tikrino jų sveikatą, nes trims buvusiems šio laivo keleiviams buvo diagnozuotas koronavirusas.

Honkongas ypač nerimauja, nes ligos protrūkis priminė apie kitą koronavirusą, ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėją. 2002–2003 metais nuo SARS šiame mieste mirė beveik 300 žmonių, o pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje – dar 349.

Panikuojantys pirkėjai pusiau autonominiame Honkonge nuo parduotuvių lentynų nušlavė tualetinį popierių, nes internete buvo pasirodę klaidingi pranešimai, esą jo trūksta. Valdžia paragino žmones laikytis ramiai.

Kol kas Honkonge nuo naujojo viruso mirė vienas žmogus.

Kinijoje toliau didėjant mirties atvejų skaičiui, sveikatos apsaugos ekspertai pabrėžia, kad mirtingumas nuo naujojo viruso 2019-nCoV yra 2 proc. – daug mažesnis nei nuo SARS, kuris prieš 17 metų pražudydavo maždaug 10 proc. juo užsikrėtusių žmonių.

Tačiau dėl 2019-nCoV buvo paskelbta pasaulinė ekstremali situacija, todėl kelių šalių vyriausybės perspėjo žmones nevykti į Kiniją ir uždraudė atvykti žmonėms iš šios šalies. Oro bendrovės atšaukė daug skrydžių.