Vadimui K., kuris naudojosi slapyvardžiu „Vadimas S.“, pateikti kaltinimai dėl nužudymo ir ginklų kontrolės įstatymo pažeidimų, sakė prokuratūros atstovas Markusas Schmittas.
Įtariamojo pavardės prokurorai neskelbia vadovaudamiesi privatumo įstatymais, bet žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad tai yra Vadimas Sokolovas.
Jis kaltinamas tuo, kad pernai rugpjūtį Berlyne nušovė Gruzijos pilietį, vieną iš buvusių čečėnų kovotojų vadų Zelimchaną Changošvilį, dar vadinamą Tornike K.
Kaip pranešama, įtariamasis važiavo dviračiu, o vėliau liudininkai pastebėjo tą asmenį išmetant savo transporto priemonę ir krepšį su ginklu į Šprė upę.
Vokietijos policija, kuri įtariamąjį sulaikė netoli žmogžudystės vietos, taip pat aptiko peruką, kurį tikriausiai buvo užsidėjęs žudikas.
Iš pradžių Vadimą K. apkaltino Berlyno pareigūnai, bet gruodį bylą perėmė federaliniai prokurorai. Pasak jų, esama įrodymų, kad žmogžudystę užsakė arba Maskva, arba Rusijai priklausančios Čečėnijos valdžia.
Įtariamasis antradienį stojo prieš teisėją, kuris pritarė jo areštui dėl federalinių kaltinimų, sakė M. Schmittas.
Byla, dėl kurios Vokietija ir Rusija išsiuntė viena kitos diplomatų, rutuliojasi opiu metu. Vokietija laikosi griežtos sankcijų Rusijai linijos dėl Krymo aneksijos, bet taip pat vykdo bendrą dujotiekio Baltijos jūroje projektą rusiškoms gamtinėms dujoms tiesiogiai į Vokietiją tiekti.
Berlynui taip pat reikia Maskvos paramos gelbstint daugiašalį susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos. Susitarimas pakibo ant plauko 2018 metais iš jo pasitraukus Jungtinėms Valstijoms.
