Z. Milanovičius perėmė daugiausia reprezentacines pareigas ateinantiems penkeriems metams po to, kai laimėjo sausį vykusius rinkimus. Jis ragino kurti „normalią Kroatiją“, kurioje būtų gerbiami liberaliosios demokratijos principai ir visi piliečiai būtų lygūs.
53 metų socialdemokratų kandidatas pakeitė konservatorę Kolindą Grabar-Kitarovič, buvusios Jugoslavijos respublikos pirmąją prezidentę moterį.
„Karai baigėsi“, – per kuklią inauguracijos ceremoniją prezidentūroje kalbėjo Z. Milanovičius.
Jis turėjo galvoje praeito amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Kroatijoje vykusį karą už nepriklausomybę – vieną iš kelių konfliktų, paskatinusių Jugoslavijos žlugimą.
„Šiandien... nė vienas Kroatijos pilietis neturėtų būti išsigandęs, diskriminuojamas ar kaip nors kitaip atstumiamas dėl savo skirtingumo“, – sakė Z. Milanovičius.
„Kalbėdamas apie skirtingumą turiu omenyje ir silpnesnius, ir mažesnius pagal kelis kriterijus – lytinį, etninį, socialinį, religinį, seksualinį, darbo ir amžiaus“, – kalbėjo jis.
Kroatijos prezidentas yra šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir atlieka svarbų vaidmenį užsienio politikoje.
Kalbant apie pastarąją sritį, Z. Milanovičius pažadėjo sutelkti dėmesį į „bendradarbiavimą bei klestėjimą“, taip pat gerinti santykius su šalimis, su kuriomis Kroatija turi neišspręstų problemų, tokiomis kaip kaimyninės Serbija ir Slovėnija.
Europos Sąjungos naujausioji narė, šiuo metu pirmąkart pirmininkaujanti blokui, kovoja su masine emigraciją, korupcija ir šlubuojančia ekonomika.
Buvęs Socialdemokratų partijos (SDP) lyderis Z. Milanovičius ėjo ministro pirmininko pareigas 2011–2016 metais.
Tačiau jo vyriausybė, kurios pastangomis šalis 2013 metais įstojo į ES, nesugebėjo įgyvendinti labai reikalingų reformų, todėl šalis ir toliau kentėjo nuo valdininkų paperkamumo ir prastų ekonomikos rodiklių.
Laimėjęs prezidento rinkimus Z. Milanovičius sugrįžo į politiką, kurioje nedalyvavo pastaruosius trejus metus.
