Naujuoju planu Jungtinės Karalystės valdžia siekia priversti darbdavius atsisakyti pigios ir nekvalifikuotos darbo jėgos, o verslo investicijas nukreipti į technologijų sektorių.
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad Europos Sąjungos šalių ir Bendrijai nepriklausančių valstybių gyventojai bus vertinami taip pat, kai gruodžio 31 dieną baigsis laisvas judėjimas šiame salyne.
Prieštaros tarp politikų
Leiboristų partijos nariai mano, kad tokia sistema apsunkins gyvenimą darbdaviams, kuriems bus gerokai sunkiau surasti darbuotojų.
Tačiau šalies vidaus reikalų ministrė Priti Patel įsitikinusi, kad nauja sistema pasitarnaus visų valstybės piliečių labui.
Ministrės teigimu, vyriausybė nori tokiu būdu paskatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimą.
Nauja taškais pagrįsta sistema, pasak P.Patel, padės pagerinti ekonominę situaciją iš europinės bendrijos pasitraukusiai Jungtinei Karalystei.
Pagal šią schemą, atvykėliai, kurie norės įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje, turės mokėti anglų kalbą, o jų būsimojo darbdavio veikla turės būti patvirtinta šalies vyriausybėje.
Prisitaikys ir sureguliuos
Imigrantai, norėdami įgyti darbuotojo statusą Jungtinėje Karalystėje, pagal naująją sistemą turėtų surinkti 70 taškų.
Taškai būtų gaunami už gautą darbo pasiūlymą, darbui reikalingą kvalifikaciją ir darbo vietos reikalingumą šalyje.
Bet valstybės valdžia sako, kad nenori atverti vartų žemos kvalifikacijos darbuotojams, taip norėdama priversti vietines kompanijas žengti prisitaikymo keliu.
„Svarbu tai, kad darbdaviai trauktųsi nuo praeityje naudotos imigrantų priėmimo sistemos, kaip pigesnio pakaitalo.
Reikia didinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių, produktyvumą ir naujausių technologijų pasitelkimą kasdieniuose darbo procesuose“, – rašoma vyriausybės pranešime.
Manoma, kad 3,2 milijono Europos Sąjungos piliečių padės iš dalies patenkinti šalies darbo rinkos poreikius.
Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat planuoja padidinti sezoninių darbuotojų skaičių žemės ūkio sektoriuje (didins darbuotojų limitą iki 10 tūkst.) ir jaunimo mobilumo programų dalyvių skaičių (iki 20 tūkst.).
Apsunkins priėmimo procesą
Britanijos pramonės konfederacija pasveikino kai kurias valdžios pasiūlytas priemones, tačiau pažėrė ir kritikos.
Kai kurie konfederacijos nariai mano, kad tokia sistema gerokai apsunkintų darbdavių pasirinkimą.
Verslo lobistų grupės direktorė Carolyn Fairbairn sakė, kad įmonės, kurios samdo darbuotojus iš užsienio šalių, jau investuoja pakankamai lėšų, kad gerintų jų kvalifikaciją, o naujosios technologijos yra dažnai pasitelkiamos siekiant paspartinti procesus ir tai nėra jokia naujiena.
„Kai kurie sugebės prisitaikyti panaudodami ir pritaikydami darbo procesą lengvinančią techniką ir technologijas, tačiau kiti turės pasukti galvą ir ieškoti naujų būdų, kaip susirasti darbuotojų“, – kalbėjo M.Sumption.
Pasak ekspertės, nemaža dalis tokių verslininkų būtų priversti pasitraukti iš rinkos arba uždirbtų gerokai mažiau.
Profesinės sąjungos skundžiasi
Karališkojo slaugos koledžo profesinė organizacija nerimauja dėl to, kad naujieji pasiūlymai nepatenkins atvykėlių sveikatos apsaugos poreikių.
Jungtinės Karalystės slaugos asociacija teigė, kad tokie valdžios pasiūlymai yra neatsakingi.
„Į šalį uždraudus atvykti perspektyviems slaugos darbuotojams, gerokai pasunkės ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros institucijų darbas, nes žmonės dėl nedidelių negalavimų nuolat kreipsis į medikus“, – rašoma Slaugos asociacijos vadovo pranešime.
Maisto ir gėrimų asociacija įspėjo, kad kepėjai, mėsos perdirbėjai ir kiti darbuotojai, kurie gamina tokius produktus sūris ar makaronai, nesugebės įgyvendinti naujos taškų sistemos reikalavimų ir negalės dirbti šalyje.
Piktinasi sistemos šališkumu
Vyriausybės pasiūlyta imigracijos sistema labiau pasitarnaus ES nepriklausančių šalių gyventojams. Iš Bendrijos atvykusiems gyventojams naujasis režimas bus tikras šokas, nes jie buvo įpratę prie kur kas švelnesnių taisyklių.
Eiliniai šalies lankytojai galės joje praleisti iki 6 mėnesių, bet negalės dirbti, o tie, kurie norės įsidarbinti, turės pasiekti 70 taškų barjerą.
Tai bus sudėtinga užduotis kalbos nemokantiems ir žemos kvalifikacijos darbą dirbantiems asmenims.
Įvairias pašalpas migrantai galės gauti šalyje pradirbę penkerius metus. Seniau jie galėjo gauti išmokas net nedirbdami ir tiesiog pagyvenę Jungtinėje Karalystėje.
Kai kuriems patinka šios sistemos universalumas, nes taškus bus galima susirinkti įvairiais būdais. Papildomai 20 taškų galės gauti tie, kurie darbinsis ten, kur trūksta būtent tos srities specialistų.
Daktaro laipsnį turintys atvykėliai taip pat galės susirinkti papildomai 10 ar 20 taškų, jei gautas laipsnis yra susijęs su darbo specifika arba jis gautas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse.
Kuo didesnę metinę algą atvykėliai gaus, tuo didesnį taškų kraitį susirinks.
Liberalų demokratų partijos narė Christine Jardine šią sistemą pavadino diskriminuojančia.
Tuo metu Škotijos vadovė Nicola Sturgeon teigia, kad įgyvendinant tokį planą būtų suduotas smūgis ir škotų ekonomikai.
„Šalies gyventojų skaičius rodo, kad reikia privilioti žmonių iš užsienio, – tokia sistema šią užduotį pasunkintų“, – kalbėjo N.Sturgeon.
Lietuviai dėl naujos sistemos nerimo nejaučia
Dalia Asanavičiūtė
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė
„Dar Theresos May vyriausybė buvo iškėlusi panašios sistemos idėją. Dabar tas siūlomas variantas yra konkretesnis, dabar išsakomos derybinės pozicijos tiek iš ES, tiek iš Jungtinės Karalystės.
Akivaizdu, kad šis Jungtinės Karalystės pasiūlymas – atsakas Bendrijai į jos pareiškimus dėl prekybinio susitarimo su Kanada ir teigimo, kad iš Sąjungos išstojanti šalis negali tikėtis tokių palankių sąlygų.
Imigracijos sistemos pasikeitimas tikrai nėra naujas reiškinys, juolab kad praeityje buvo kalbėta dėl tokių aspektų kaip atlyginimo dydis, kalbos mokėjimas, darbo sutartis.
Visi lietuviai, kurie jau turi nuolatinio ar laikinojo gyventojo statusą, jaučiasi ramūs, nes jie turi visas prieigas prie įvairių socialinių garantijų, sveikatos apsaugos. Labiau tai lies tuos asmenis, kurie atvyks į šalį po pereinamojo laikotarpio.
Nemažai lietuvių iki sausio 31 dienos, faktinio išstojimo iš ES datos, rašė mums klausdami apie galimybę toliau atvykti ir apsigyventi Jungtinėje Karalystėje. Statistika rodo, kad emigracija iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę yra sumažėjusi, o grįžtamoji migracija į Lietuvą padidėjusi. Matome iš bendruomenės ir iš artimos aplinkos pavyzdžių, kad nemažai asmenų planuoja sugrįžti į gimtinę. Tokios tendencijos tampa vis dažnesnės.
Vienas naujesnių sistemos aspektų ir pasiūlymų yra tai, kad bus ribojama prieiga prie pašalpų ir kitų socialinių išmokų.
Be darbo sutarties asmuo atvykti iš viso negalės. Net ir turėdamas 6 mėnesių turisto vizą jis negalės darbintis Jungtinėje Karalystėje.
Nepradirbę penkerių metų asmenys negalės pretenduoti į socialines išmokas, nebent tai bus susiję su esamomis pajamomis. Visuomenėje įsigalėjęs mitas, kad iš ES į Jungtinę Karalystę atvykę asmenys dažnai naudojasi socialinėmis pašalpomis, tačiau tai nėra tiesa, nes tokių asmenų yra tik iki 5 procentų. Kiti pašalpų gavėjai yra patys Jungtinės Karalystės piliečiai.“
