Teismas spręs dėl Luizianos valstijos įstatymo, reikalaujančio, kad abortus atliekantiems medikams būtų užtikrinta pacienčių priėmimo teisė ligoninėje, esančioje ne didesniu nei 30 mylių (48 km) atstumu nuo vietos, kur atliekamas nėštumo nutraukimas.
Abortus palaikančios grupės tvirtina, kad šis įstatymas smarkiai suvaržys moterų galimybes nutraukti nėštumą, be to, bus priverstos užsidaryti dvi iš trijų šioje pietinėje valstijoje tebeveikiančių abortų klinikų.
Byla „June Medical Services v. Russo“ bus pirmasis tokį emocinį krūvį turintis klausimas, kurio imsis Aukščiausiasis Teismas nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas į šią devynių teisėjų instituciją paskyrė du konservatyvių pažiūrų teisėjus – Neilą Gorsuchą ir Brettą Kavanaugh.
Jų paskyrimas suteikė impulsą abortų priešininkų judėjimą vadinamosiose Biblijos juostos valstijose šalies pietuose, kur itin giliai įsišaknijęs nusistatymas prieš dirbtinį nėštumo nutraukimą, o kelios valstijos priėmė griežtus įstatymus, suvaržiusius abortų praktiką.
Alabamoje buvo uždrausta nutraukti nėštumą netgi tais atvejais, kai pastojama po išžaginimo.
Šį ir daugumą panašių įstatymų panaikino žemesnės instancijos teismai, tačiau abortų priešininkai viliasi, kad šio klausimo imsis Aukščiausiasis Teismas. Jie siekia, kad būtų peržiūrėta 1973 metais byloje „Roe v. Wade“ Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis, faktiškai legalizavusi dirbtinį nėštumo nutraukimą.
„Ši byla reikšminga, nes ginčijamas įstatymas yra daugiau ar mažiau identiškas teisės aktui, kurį Teismas panaikino 2016 metais“, – sakė Floridos valstijos universiteto teisės profesorė Mary Ziegler.
„Teismo sudėties pasikeitimas? Ar tai pakankama priežastis bylai peržiūrėti?“ – klausė M. Ziegler, parašiusi knygą „Beyond Abortion: Roe v Wade and the Battle for Privacy“.
Teisės profesorė sakė, kad nutartis Luizianos byloje „gali pateikti tam tikrų užuominų, kaip Teismas galėtų vertinti kitus precedentus, įskaitant „Roe v. Wade“.
D. Trumpas, daugelį metų vadinęs save „pasirinkimo visais atvejais“ šalininku, pastaraisiais metais tapo uoliu abortų priešininku, siekdamas palenkti į savo pusę krikščionis evangelikus, kurių paramos jam labai reikės per lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Saugoma moterų sveikata“
Nutartis šioje byloje turėtų būti paskelbta birželį, likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kuriuose D. Trumpas sieks antros kadencijos.
D. Trumpo administracija, taip pat daugiau kaip 200 Kongreso narių respublikonų, byloje palaiko Luizianos valdžią. Anot šių įstatymų leidėjų, ši byla iliustruoja „Roe v Wade“ bylos nutartimi įtvirtintos „teisės į abortą“ neveiksmingumą ir kelia klausimų, ar ta nutartis neturėtų būti peržiūrėta ir panaikinta.
„Tai, mano draugai, saugo moteris Luizianoje“, – sakė valstijos senatorė Katrina Jackson, viena to teisės akto iniciatorių.
„Jūsų gydytojas... gali tučtuojau paskambinti į ligoninę, kad jus ten priimtų“, – sakė jis.
Teisės į nėštumo nutraukimą šalininkai sako, kad šio įstatymo Luizianoje ir kitose valstijose priimtų panašių teisės aktų, kuriais buvo suvaržyta abortų praktika, svarbiausias tikslas yra visiškas abortų uždraudimas.
„Luiziana atvirai nepaiso vos prieš trejus metus Aukščiausiojo Teismo paskelbtos nutarties, kuria identiškas Teksaso valstijos priimtas įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai“, – sakė Reprodukcinių teisių centro vadovė Nancy Northup.
„Viliamės, kad Teismas vadovausis savo sukurtu precedentu“, – pridūrė ji.
Tačiau Luiziana, kur kasmet atliekama apie 10 tūkst. abortų, tvirtina, kad šio įstatymo reikia dėl moterų sveikatos apsaugos.
„Abortas susijęs su žinoma rimtų komplikacijų, dėl kurių gali būti reikalinga intervencija ligoninėje, rizika“, – rašoma valstijos bylos santraukoje, pateiktoje Teismui.
Be moterų sveikatos apsaugos, „priėmimo ligoninėje teisės įgijimo procesas leidžia patikrinti gydytojo kompetenciją“, rašoma dokumente.
Prieš abortus kovojančios organizacijos „Amerikiečiai už gyvybę“ („Americans United for Life“, AUL) vadovė Catherine Glenn Foster sakė: „Judame pirmyn su viltimi širdyse ir pasitikėdami mūsų teismais.“
Aukščiausiasis Teismas pernai vasarį penkiais balsais prieš keturis blokavo šio įstatymo taikymą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.
Teismo pirmininkas Johnas Robertsas kartu su keturiais liberalių pažiūrų teisėjais pasisakė už laikiną įstatymo blokavimą. Šįkart jo balsas gali turėti lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui.
