Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ apie aukas pranešė antradienį, tačiau nenurodė, kada tie žmonės žuvo.
Šičuano provincijos rajonas, kuriam kelia pavojų gaisras, yra retai apgyvendintas, tačiau nebuvo įvertinta, kiek žmonių paliko evakuojamą zoną. Pasak valstybinės žiniasklaidos, liepsnos kelia grėsmę vienam kaimui, mokyklai, chemijos gamyklai ir kitoms vietovėms.
Sičango miesto informacijos biuras paskelbė, kad pirmadienio popietę viename ūkyje kilęs gaisras dėl smarkaus vėjo greitai išplito į šalia esančius kalnus.
Institucija nurodė, jog kad vienas iš žuvusiųjų yra gidas, o likę – ugniagesiai.
Buvo pradėta avarinė evakuacija, kovoti su gaisru buvo išsiųsti per 300 ugniagesių ir 700 karių.
„Xinhua“ žiniomis, iš kitų Šičuano miestų Sičange buvo mobilizuoti dar 885 ugniagesiai gelbėtojai kartu su 142 ugniagesių automobiliais, šešiomis nuotolinio vandens tiekimo sistemomis ir daugybe gaisrų gesinimo prietaisų. Agentūra pažymėjo, kad gesinimo procesas bus stebimas pasitelkiant bepiločius orlaivius.
Šioms pajėgoms pavesta ne tik grumtis su liepsnomis ir evakuoti gyventojus, bet ir apsaugoti svarbią pramoninę infrastruktūrą.
Beveik lygiai prieš metus toje pačioje vietovėje esančiuose aukštuose miškais apaugusiuose kalnuose kilus kitam gaisrui žuvo 30 žmonių – 27 ugniagesiai ir trys savanoriai.
Tąsyk gyvybių neteko daugiausiai Kinijos ugniagesių nuo 2015 metų, kai per sprogimą chemikalų sandėlyje Tiandzino uostamiestyje žuvo 173 žmonės; dauguma jų buvo ugniagesiai ir kiti pirmieji į incidentą sureagavę darbuotojai.
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Kinijoje pastaruoju metu pagausėjo didžiulių miškų gaisrų dėl klimato kaitos, buveinių naikinimo ir žmonių skverbimosi į rajonus, kurie anksčiau buvo negyvenami. Nemažai aukų pareikalavusių incidentų šalyje įvyko ir dėl silpnų pramoninės saugos standartų.
