Radikalios katalikiškos organizacijos reikalauja, kad moterys privalėtų gimdyti išsigimusius vaikus

Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.

Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.<br>D.Umbraso nuotr.
Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.<br>D.Umbraso nuotr.
Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.<br>R.Latinytės nuotr.
Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.<br>R.Latinytės nuotr.
Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) po kelerių metų pertraukos į Seimo dienotvarkę vėl įtraukė svarstymą dėl abortų įstatymo sugriežtinimo.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai lrytas.lt, Varšuva

Apr 17, 2020, 7:14 AM, atnaujinta Apr 17, 2020, 7:40 AM

Opozicija spėja, jog valdantieji tokiam žingsniui ryžosi todėl, jog kovojant su koronaviruso pandemija šalyje įsigaliojo daugybė draudimų, ir nebegalima rengti protesto demonstracijų. Prieš keturis metus TTP noras sugriežtinti abortų įstatymą iššaukė rekordinius protestus, kurie nuvilnijo net 147 miestuose ir miesteliuose.

Tada į protestą, pavadinimu Juodasis pirmadienis, įsijungė virš milijono žmonių, dauguma kurių dėvėjo juodus rūbus, turėjusius simbolizuoti moterų pasirinkimo teisės laidotuves.

Lenkijoje galiojantis įstatymas jau dabar yra vienas griežčiausių ES. Abortus leidžiama darytis tik trimis išimtiniais atvejais – vaisiaus išsigimimo, išprievartavimo bei kilus pavojui gimdyvės gyvybei.

Dėl tokių apribojimų legaliai šalyje per metus yra padaroma tik apie vieną tūkstantį abortų, tačiau nelegaliai bei užsienyje spėjamai net iki šimto tūkstančių. Taip teigia šalyje veikiančios moterų organizacijos bei žiniasklaida, primenantys, jog Čekijos, Slovakijos, Lietuvos ir Ukrainos pasienyje esančios privačios klinikos klesti iš abortų darytis atvykstančių lenkių.

Radikalios katalikiškos organizacijos surinko būtiną parašų kiekį, jog Seimas privalėtų svarstyti visuomenės pateiktą įstatymo projektą. Jame reikalaujama, jog moterys privalėtų gimdyti išsigimusius vaikus, net ir tokius, kurie gimę išgyvena vos kelias valandas.

Kadangi šiuo metu net 97 procentai legaliai atliekamų abortų yra daromi būtent dėl to, jog vaisius yra neatitaisomai išsigimęs, tokius abortus uždraudus jų realiai šalyje kaip ir nebeliktų.

2016 metais vykę audringi masiniai protestai ne juokais išgąsdino valdančiuosius ir šie dar tą pačią naktį pranešė atsisakantys planų sugriežtinti įstatymą. Tai savo ruožtu supykdė dalį vyskupų bei radikalias katalikiškas organizacijas, kurios ėmė gąsdinti nebebalsuosiančios per Seimo rinkimus už TTP.

Nenorėdama prarasti Bažnyčios paramos, TTP pranešė, jog įstatymo sugriežtinimo planų neatsisako, tačiau jie yra nukeliami vėlesniam laikui. Šią savaitę į Seimo dienotvarkę vėl yra įtrauktas analogiškas balsavimas dėl maksimalių apribojimų abortams.

Juodojo pirmadienio protestus surengusi organizacija „Visaliaudinis moterų streikas“ paragino tautiečius ir šį kartą protestuoti. Dėl galiojančių karantino draudimų protestuoti raginama pavieniui – plakatus kabinti ant mašinų, balkonuose, su jais stovėti eilėje parduotuvėse.

Antradienį tokie streikuotojai pasirodo visuose didmiesčiuose, o Varšuvoje keliasdešimt automobilių su apklijuotais protesto šūkiais specialiai užblokavo eismą miesto centre.

Policija keliolikai moterų išrašė baudas, o šešias streiko organizatores apskundė teismui dėl tariamų karantino draudimų pažeidimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.