Greito praturtėjimo schemos yra itin sudėtingos ir niekada nepasitvirtinančios.
Pastaroji skamba kaip sunkiai įsivaizduojama utopija, tačiau ją vis tiek buvo nuspręsta bandyti įgyvendinti.
Pirma, įsiverži į menkai pažįstamą užsienio valstybę.
Antra, pagrobi jos prezidentą ir perduodi jį JAV vyriausybei.
Trečia, gauni 15 milijonų dolerių (beveik 14 mln. eurų) premiją, kurią yra nustatęs Vašingonas, ir gal dar daugiau iš valdžią Venesueloje perimančių asmenų.
Planas nuversti Venesuelos prezidentą N.Maduro ir nugabenti jį į Floridą, kur jam būtų pareikšti kaltinimai narkotikų platinimu, JAV kariuomenės seržantui Jordanui Goudreau atrodė nepriekaištingas.
43-ejų buvusi žalioji beretė (taip vadinami specialiųjų operacijų padalinyje tarnaujantys kariai. – Red.) planą parengė dar 2019 metais ir buvo įsitikinęs, kad tarnybos metai Irake ir Afganistane jį parengė šiai užduočiai.
Istorija baigėsi tragiškai
Ši istorija priminė 1961 metų Kiaulių įlankos invaziją, per kurią JAV remiamiems pabėgėliams iš Kubos nepavyko nuversti Fidelio Castro valdžios.
Gegužės 3 d. grupė laisvės kovotojais pasiskelbusių asmenų iš Kolumbijos išplaukė į Venesuelą vykdyti J.Goudreau parengtos operacijos, bet ji baigėsi tragiškai.
Aštuoni jos dalyviai buvo nužudyti, likę sulaikyti. Tarp jų Venesuelos pareigūnai aptiko ir du buvusius JAV specialiųjų pajėgų kovotojus.
Jiems pareikšti kaltinimai terorizmu ir sąmokslu nuversti valdžią. Venesuelos saugumo tarnybos toliau bando susekti visus asmenis, kurie galėjo prisidėti prie mėginimo nuversti prezidentą.
Šį savaitgalį jau buvo sulaikyta per 40 asmenų.
57-erių N.Maduro kritikos sulaukė Venesuelos opozicijos lyderis ir dešimčių valstybių tikruoju prezidentu pripažįstamas Juanas Guaido bei JAV lyderis Donaldas Trumpas.
Amerikiečių kariai Airanas Berry ir Luke’as Denmanas buvo suimti jūroje, net nespėję pasiekti Venesuelos žemės.
Vėliau jie Venesuelos televizijos eteryje papasakojo, kad planavo užimti N.Maduro rūmus ir perduoti prezidentą JAV tarnyboms.
Tą patį sekmadienį viešai apie planą prabilo ir atsakomybę dėl jo organizavimo prisiėmė J.Goudreau. Jis pareiškė, kad plano pavadinimas buvo „Operacija „Gideonas“.
Naudodamasis bibline simbolika buvęs karys tikėjosi su mažomis pajėgomis nugalėti galingesnį priešą ir suteikti viltį kenčiantiems Venesuelos žmonėms.
„Mūsų būriai yra aktyvinti šalies pietuose, vakaruose ir rytuose“, – kalbėjo J.Goudreau.
Tačiau tuo metu planas jau buvo žlugęs. Ne tik dėl to, kad gegužės 1-ąją naujienų agentūra AP paviešino didelį tyrimą apie buvusios žaliosios beretės ketinimus Venesueloje.
Jei tai žinojo AP, vadinasi, žinojo ir Venesuelos valdžia.
Užduočiai rengėsi ilgai
Prieš prisijungdamas prie JAV žaliųjų berečių J.Goudreau tarnavo Kanados kariuomenėje. JAV specialiosiose pajėgose jis praleido 15 metų, o vėliau įkūrė saugumo bendrovę „Silvercorp“. Jos puslapyje rašoma, kad J.Goudreau vadovaujami šios kompanijos darbuotojai saugojo JAV prezidentą D.Trumpą.
Iš tiesų „Silvercorps“ tik teikė apsaugos paslaugas per kelis rinkimų renginius.
2019 metų pradžioje jis teikė saugos paslaugas milijardieriaus Richardo Bransono Kolumbijoje surengtame pabėgėliams iš Venesuelos pagelbėti skirtame paramos koncerte.
Čia jis susipažino su buvusiu Venesuelos generolu Cliveru Alcala ir jie pradėjo tartis, kaip nuversti N.Maduro.
Planas rutuliojosi toliau. Rugsėjį Floridoje įvyko J.Goudreau ir Juano Jose Rendono susitikimas. Pastarasis buvo J.Guaido pasamdytas asmuo, kuris strategavo valdžios perėmimo planus.
J.Goudreau įmonė už perversmą paprašė 213 mln. dolerių (197 mln. eurų) iš būsimo Venesuelos naftos pardavimo ir 1,5 mln. dolerių išankstinio mokesčio. Įmonės vadovas venesueliečiams tvirtino invazijai turįs parengęs 800 vyrų komandą.
Spalį buvo pasiektas susitarimas. Bet greitai J.J.Rendonas suprato, kad jo samdytas žmogus neturi minėtųjų pajėgumų.
Kilus įtarimų, kad Kolumbijoje J.Goudreau susitikinėjo su grupuotėmis, kurios turėjo ryšių su Venesuelos režimu, susitarimas buvo nutrauktas.
Tačiau J.Goudreau nusprendė vis tiek vykdyti operaciją.
N.Maduro viską žinojo?
Kolumbijoje buvo rengiami kovotojai perversmui įvykdyti, tačiau pasiruošimas toli gražu nevyko pagal planą.
Kovo mėnesį buvo sulaikytas Jorge Molinareso vairuojamas automobilis, jame Kolumbijos pareigūnai rado automatinių ginklų, neperšaunamųjų liemenių ir karinių šalmų.
J.Molinaresas tyrėjams pasakė, kad ginklus veža El Pantera vadinamam vyrui.
Vėliau Venesuelos pajėgos pranešė, kad El Pantera buvo Robertas Ibarra, vienas per nepavykusią invaziją nukautų kovotojų.
J.Goudreau planą toliau sunkino ir tai, kad jo sąjungininkui C.Alcalai buvo pareikšti kaltinimai narkotikų platinimu.
JAV vyriausybė tokius pat kaltinimus kovą pareiškė N.Maduro ir paskelbė, kad informaciją, kuri padėtų jį sulaikyti, suteikusiems asmenims bus dosniai atsidėkota.
Tik tai ir terūpėjo J.Goudreau, bet JAV vyriausybė apie jo planą greičiausiai nieko nežinojo ir jo nefinansavo.
JAV valstybės sekretoriui Mike’ui Pompeo iš nuostabos net pakilo antakiai, kai jis sulaukė klausimo apie tiesioginį JAV įsitraukimą į šią nevykusią avantiūrą.
D.Trumpas vėliau taip pat pareiškė, kad jeigu JAV norėtų nuversti Venesuelos valdžią, tai to nedarytų slaptai.
Prieš televizijos kameras pastatytas 41-erių A.Berry tvirtino, kad jis veikė grupėje, kuri turėjo pagrobti prezidentą iš jo rūmų Karakaso širdyje. 34-erių L.Denmanas savo ruožtu kalbėjo, kad su kitais kovotojais turėjo perimti vieno karinio oro uosto kontrolę, iš kurio pagrobtas prezidentas būtų buvęs išskraidintas.
Kai operacijoje dalyvavę kovotojai buvo nušauti arba sulaikyti, N.Maduro pareiškė, kad jo patikėtiniai į operaciją buvo infiltravęsi jau seniai.
„Mes žinojome viską – ką jie valgo, ko nevalgo, ką geria, kas juos finansuoja“, – kalbėjo N.Maduro.
Holivudo filmo scenarijaus verta operacija nuo pat pradžių buvo pasmerkta žlugti. Sulaikytų amerikiečių laukia iki 30 metų laisvės atėmimo bausmės.
J.Guaido kaltinimai dar nėra pareikšti, tačiau akivaizdu, kad Venesuelos opozicijos ir toliau laukia sunkios dienos, o kaltinimų sąmokslo rengimu sulauks visi esami ir buvę N.Maduro priešai.
Į N.Maduro gyvybę pasikėsinta ir anksčiau
2018-ųjų rugpjūtį Karakase įvyko incidentas, po kurio N.Maduro pareiškė, kad vos išvengė pasikėsinimo nužudyti. Venesuelos prezidentas kreipėsi į karius, o tuo metu nugriaudėjo du sprogimai. Sprogstamuosius užtaisus nešė dvi bepilotės skraidyklės.
Vyriausybė iškart po incidento pareiškė, kad taip buvo bandoma nužudyti prezidentą, tačiau režimui besipriešinantys asmenys tvirtino, kad valdžia tokiu būdu siekia pateisinti opozicijos represijas.
Per incidentą buvo sužeisti mažiausiai 7 kariai. N.Maduro dėl išpuolio kaltino kaimyninę Kolumbiją, tačiau vėliau atsakomybę prisiėmė viena Venesuelos sukilėlių grupuotė.
Parengta pagal „The Guardian“ ir „The New York Times“ inf.
