Park Geun-hye, pirmoji Pietų Korėjos prezidento postą užėmusi moteris, 2017 metais buvo pašalinta iš pareigų per apkaltą, surengtą po visuomenės protestų bangos, kurią išprovokavo įtarimai, kad šalies vadovė ir jos artima draugė mainais į politinį prielankumą ėmė kyšius iš didžiųjų šalies bendrovių.
Vėliau jai buvo skirta 32 metų laisvės atėmimo bausmė už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą valdžia, rinkimų įstatymo pažeidimus ir neteisėtą lėšų paėmimą iš Pietų Korėjos žvalgybos agentūros.
Park Geun-hye byla dėl įtarimų kyšininkavimu, piktnaudžiavimu valdžia ir su žvalgybos agentūra susijusių kaltinimų yra pakartotinai nagrinėjama Aukštajame Teisme, Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, kad su kyšininkavimu susiję kaltinimai turi būti nagrinėjami atskirai.
Baigdami skaityti kaltinimus prokurorai trečiadienį paprašė Park Geun-hye 35 metų laisvės atėmimo bausmės, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Jie taip pat paragino padidinti eksprezidentei skirtą baudą nuo 20 mlrd. vonų iki 33,3 mlrd. vonų (25 mln. eurų).
Pati nušalintoji Pietų Korėjos vadovė boikotuoja teismo posėdį, pranešė „Yonhap“.
Park Geun-hye atsisakė dalyvauti didžiojoje dalyje savo teismo procesų.
Nuosprendį teisėjas turėtų paskelbti liepos 10 dieną.
Šis korupcijos skandalas atskleidė šešėlinius ryšius tarp didžiausių Pietų Korėjos įmonių ir valdžios. Buvusi valstybės vadovė ir jos artima draugė bei patikėtinė Choi Soon-sil buvo apkaltintos mainais į politinį prielankumą ėmusios kyšius iš didžiųjų šalies bendrovių, įskaitant „Samsung Electronics“.
