Jis tapo pirmuoju pareigas einančiu premjeru, kuriam pareikšti baudžiamieji kaltinimai.
Po daugiau nei 500 dienų trukusios rinkimų aklavietės jam kovojant už savo politinį išlikimą, B. Netanyahu turės stoti į naują kovą Jeruzalės apylinkės teisme, siekdamas likti laisvėje ir išvengti dėmės ant savo munduro.
70-metis B. Netanyahu yra įpratęs kurti precedentus: jis yra pirmasis po valstybės įkūrimo 1948 metais gimęs Izraelio ministras pirmininkas ir ilgiausiai pareigas einantis premjeras šalies istorijoje.
Tačiau prasidedantis teismo procesas yra labai nepageidaujamas precedentas.
2009 metais ministras pirmininkas Ehudas Olmertas atsistatydino, kai policija rekomendavo, kad jam būtų pateikti kaltinimai dėl kyšininkavimo.
Vėliau jis buvo nuteistas už kyšių ėmimą. Jam skirta 27 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis buvo paleistas lygtinai po kiek mažiau nei pusantrų metų už grotų.
Kaip ir B. Netanyahu, E. Olmertas priklausė dešiniojo sparno partijai „Likud“, nors galiausiai jis prisijungė prie centristinės politinės jėgos „Kadima“.
B. Netanyahu visomis išgalėmis siekia išvengti savo pirmtako likimo.
Premjeras kaltinamas siekęs slapta susitarti, kad būtų palankiai nušviestas populiariame dienraštyje „Yediot Aharonot“. Už tai jis žadėjo „prastumti“ įstatymą, kuris būtų apribojęs konkuruojančio laikraščio tiražą.
Kita byla yra susijusi su kaltinimais, kad B. Netanyahu yra paėmęs 700 tūkst. šekelių (180 tūkst. eurų) vertės dovanų – cigarų, šampano ir papuošalų iš turtingų verslininkų mainais už finansines arba asmenines paslaugas.
Rimčiausi kaltinimai susiję su vadinamąja „Byla 4000“, kurioje B. Netanyahu kaltinamas siūlęs priimti teisės aktų, dėl kurių jo draugo telekomunikacijų magnato Shaulio Elovitchiaus vadovaujama įmonė „Bezeq“ gautų milijoninės naudos. Mainais „Bezeq“ valdomas naujienų portalas „Walla!“ turėjo paskelbti premjerui palankių straipsnių.
Pasak Izraelio demokratijos instituto tyrėjo Amiro Fuchso, šis kaltinimas taip pat yra pats sudėtingiausias, nes jis skiriasi nuo „klasikinių“ kyšininkavimo atvejų, kai pinigai pereina iš vienų rankų į kitas.
„Politinės mirties nuosprendis“
Anot A. Fuchso, šioje byloje B. Netanyahu kaltinamas ne pinigų, o „nušvietimo žiniasklaidoje gavimu“.
„Tai beprecedentis atvejis“, – teigė jis.
Tačiau „Byloje 4000“ B. Netanyahu kaltinamas padaręs kur kas daugiau nei tiesiog siekęs palankių straipsnių, pridūrė A. Fuchsas.
„Tai iš tikrųjų buvo visiška šios svetainės redakcinė kontrolė, net dėl tokių detalių, kokius įrašus kurti ar kokias nuotraukas padaryti“, – sakė jis.
B. Netanyahu neigia visus kaltinimus ir tvirtina, kad jis tapo raganų medžioklės, kurią vykdė žiniasklaida ir teisėsaugos pareigūnai, auka.
Po ištisus mėnesius tvyrojusios įtampos ir kelių B. Netanyahu apklausų policijoje generalinis prokuroras Avichai Mandelblitas sausį pareiškė kaltinimus premjerui.
Daugelis komentatorių tai laikė premjero politinės mirties nuosprendžiu.
Bet B. Netanyahu liko „Likud“ lyderiu ir po trejų aiškaus nugalėtojo neišaiškinusių visuotinių rinkimų sugebėjo sudaryti valdžios pasidalijimo susitarimą su savo pagrindiniu konkurentu Benny Gantzu.
Pagal tą susitarimą B. Netanyahu dar pusantrų metų vadovaus vyriausybei, o tada perduos premjero postą B. Gantzui.
„Interesų konfliktas“
B. Netanyahu teismo procesas turėjo būti pradėtas kovo viduryje, tačiau dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos buvo atidėtas iki gegužės 24 dienos. Nagrinėjant bylą bus laikomasi socialinio atstumo ir kitų atsargumo ir higienos priemonių.
Premjero advokatai prašė, kad jis būtų atleistas nuo dalyvavimo pirmajame teismo posėdyje, kuris prasidės 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Pats teismo procesas su galimomis apeliacijomis užsitęs kelis mėnesius ar net metus.
Teisininkų teigimu, B. Netanyahu dalyvavimas posėdyje, per kurį bus oficialiai perskaityti jam pateikti kaltinimai, o kaltinamasis turės patvirtinti, kad juos perskaitė ir suprato, būtų tik techninis dalykas.
Tačiau teismas prašymą atmetė, cituodamas Izraelio baudžiamosios teisės nuostatą, kad „asmeniui nedalyvaujant jis negali būti teisiamas dėl baudžiamųjų kaltinimų“.
Pagal Izraelio įstatymus pareigas einantis ministras pirmininkas neturi automatinio imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau neprivalo atsistatydinti, jei yra apkaltintas. Tai jis turi padaryti tik tada, kai yra nuteistas ir kai visos apeliacijos galimybės yra išnaudotos.
Jeruzalės hebrajų universiteto teisės profesorius Yuvalis Shany tvirtina, kad tarp B. Netanyahu vaidmens kaip vyriausybės vadovo ir jo statuso kaip kaltinamojo baudžiamojoje byloje yra „esminis nesuderinamumas“.
Pasak Y. Shany, teisme premjeras kovos „labai agresyviai“ ir galbūt sieks susilpninti jį persekiojančias vyriausybines institucijas.
„Čia kyla labai rimto interesų konflikto situacija“, – teigė profesorius.
Kai prasidės teismo procesas, trys Aukščiausiojo Teismo išrinkti teisėjai galės reikalauti B. Netanyahu dalyvauti teismo posėdžiuose, kai jie manys, kad tai yra būtina.
Bet kuriuo metu iki nuosprendžio priėmimo Izraelio įstatymai leidžia B. Netanyahu pakeisti savo pareiškimą dėl kaltės mainais į švelnesnius kaltinimus.
Tokie susitarimai Izraelio teismuose yra gana dažni.
