Aštrėjant diplomatiniam ginčui, ši ministerija anksčiau ketvirtąjį iškvietė Rusijos ambasadorių aptarti galimybę įvesti sankcijas Maskvai dėl 2015 metais įvykdytos atakos prieš vokiečių parlamentą.
„Rusijos ambasadoriui buvo pranešta, kad Vokietijos vyriausybė prašys Briuselio taikyti Europos kibernetinių sankcijų režimą už išpuolį prieš vokiečių Bundestagą atsakingiems asmenims, įskaitant [Rusijos pilietį Dmitrijų] Badiną“, – informavo ministerijos atstovė.
Šis sankcijų režimas visų pirma numato draudimą įvažiuoti į Europos Sąjungos šalis, taip pat turto įšaldymą.
Vokietijos teisėsaugos institucijos mano, kad įtariamas programišių kolektyvo APT28 narys D. Badinas prisidėjo prie 2015 metais įvykdytos atakos prieš Bundestagą. Berlynas tvirtina, jog šis Rusijos pilietis vykdė šalies karinės žvalgybos agentūros GRU įsakymus.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šį mėnesį pareiškė parlamentui tapusi Rusijos programišių taikiniu, teigdama, jog turi konkrečių įrodymų dėl „pasipiktinimą keliančių“ mėginimų ją šnipinėti. Ji taip pat užsiminė apie galimybę skelbti sankcijas.
