Buvęs gubernatorius nutarė pareigų netekimą užginčyti Aukščiausiajame teisme. Ieškinys bus nagrinėjamas birželio 30-ąją.
M.Ignatjevas tapo šeštuoju Rusijos regiono vadovu, kuris buvo atleistas su tokia rimta formuluote.
Pirmasis buvo Maskvos meras Jurijus Lužkovas, pašalintas iš posto po viešo ginčo su tuomečiu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Pareigų taip pat neteko Komijos Respublikos vadovas Viačeslavas Gaizeris, gubernatoriai – Sachalino srities Aleksandras Chorošavinas ir Kirovo srities Nikita Belychas. Visi trys buvo tardomi ir vėliau nubausti kalėjimo bausmėmis.
Iš posto buvo išverstas ir Novosibirsko gubernatorius Vasilijus Jurčenka. Baudžiamoji byla jam buvo iškelta jau pašalinus iš pareigų.
Palyginti su jais, M.Ignatjevo atleidimo priežastys atrodo juokingos. Tai susiję su dviem 2020 m. sausį įvykusiais skandalais.
Iš pradžių M.Ignatjevas viešai paragino skandinti žurnalistus ir tinklaraštininkus, kurie kritikuoja valdžią.
„Nuo ryto iki vakaro kritikuoja, visą naktį nemiega – vykdo užsakymus, ant kranto tariasi.
Būtina aiškiai nurodyti: reikia juos skandinti“, – tuomet pasakojo M.Ignatjevas.
Įdomu, kad tuomet M.Ignatjevas nebuvo iš itin dažnai žiniasklaidos kritikuojamų valdininkų. Pats nepersekiojo žurnalistų, o šitaip pareiškė veikiau siekdamas būti sąmojingas.
Bet jį pasmerkė net valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nariai. Partijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jevgenijus Revenka paragino M.Ignatjevą atsiprašyti.
Tuomet Čiuvašijos Respublikos spaudos tarnyba paaiškino, kad, sakydamas „skandinti“, M.Ignatjevas turėjo omenyje – atskleisti kruopščiai slepiamas jų veiklos aplinkybes ir ryšius.
Po kelių dienų gubernatorius vėl pasižymėjo. Per avarinės ir gelbėjimo technikos apžiūrą, Nepaprastųjų situacijų ministerijos padaliniui įteikdamas naują gaisrinę mašiną, tiesiog priešais televizijos kameras bandė su karininku žaisti vaikišką žaidimą.
„Nagi, atimk“, – privertęs pareigūną šokinėti, kad jis pasiektų automobilio raktelius, kalbėjo M.Ignatjevas.
Toks M.Ignatjevo elgesys pasipiktino Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovą Jevgenijų Ziničevą, buvusį asmeninį V.Putino apsaugininką.
„Tokio aukšto rango pareigūnui neleistina taip elgtis“, – pareiškė ministras.
Greičiausiai J.Ziničevas asmeniškai pasiskundė šalies prezidentui. Valstybės vadovo administracija žino – tokios gėdingos jėgos atstovų situacijos V.Putinui itin nepatinka, tad gubernatorius buvo atleistas.
Visa tai įvyko sausį, bet į teismą buvęs gubernatorius kreipėsi tik dabar. Manoma, jog M.Ignatjevas laukė, ar nebus atkapstyta daugiau jį kompromituojančios informacijos.
Bet per dešimt jo darbo metų didelių klaidų nebuvo.
Dabar M.Ignatjevas pateikė ieškinį teismui, nors ginčytis su šalies prezidentu – beviltiška.
Per 20 metų, kai V.Putinas yra prie valdžios vairo, būta kelių bandymų ir visi baigėsi pralaimėjimu.
2002 m. teismui ieškinį pateikė Norvegijos žmogaus teisių gynimo organizacija Komitetas Čečėnijai remti. Tai buvo septynių Čečėnijos pabėgėlių ieškinys dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Tačiau pareiškimas nepasiekė teismo. Norvegijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, jis neturi būti nagrinėjamas teisme, nes kaltinimo pateikimas pareigas einančiam valstybės vadovui iš principo negalimas.
Susiję straipsniai
2016 metais Saratovo srities arbitražo teismas priėmė nagrinėti Balakovo miesto gyventojo ieškinį. 85-erių Nikolajus Suvorovas reikalavo pašalinti prezidentą V.Putiną iš einamų pareigų dėl rusų tautos nuskurdinimo.
Ieškinys greitai buvo atmestas, o po kelių dienų teisėja, išdrįsusi iš pensininko jį priimti, atsistatydino.
Dabartinį buvusio Čiuvašijos vadovo M.Ignatjevo ieškinį Rusijos aukščiausiame teisme priėmė teisėjas Viačeslavas Kirilovas. Jis anksčiau dirbo Čiuvašijos Respublikos sostinės Čeboksarų prokuratūroje, o vėliau Čiuvašijos aukščiausiojo teismo teisėju. Kas bus su šiuo ieškiniu ar šiuo teisėju – pamatysim.