Kodėl Bažnyčiai yra suteikta išimtinė teisė susipažinti su kunigams pedofilams keliamomis bylomis, nors tokios teisės neturi jų aukos? Kodėl Generalinė prokuratūra išplatino prokurorams slaptą instrukciją, kurioje nurodoma, jog pedofilijos bylose krata bažnyčios patalpose bei kunigų namuose būtų atliekama tik gavus aukščiausios vadovybės pritarimą?
Tokius klausimus bei naujus kaltinimus Bažnyčiai dėl pedofilų slėpimo Lenkijos visuomenėje sukėlė savaitgalį internete pradėtas rodyti dokumentinis filmas „Slėpynės“.
Filme pateikiami demaskavimai sukėlė tokį didelį atgarsį, kad dar tą pačią dieną specialų pareiškimą dėl filmo išplatino vyriausias šalies arkivyskupas Wojciechas Polakas, o kiek vėliau ir Generalinė prokuratūra.
Pastaroji be jokių konkrečių įrodymų gynėsi, kad neriboja prokurorų veiksmų tiriant kunigų pedofilų bylas, o arkivyskupas atsiprašė tikinčiųjų už kunigų nusikaltimus, padėkojo apie tai prabilusioms aukoms ir nurodė ištirti filme įvardytus kaltinimus.
Trijų vyrų, prieš dvidešimt metų tapusių kunigo Arkadijaus Hajdaszo aukomis, pasakojimai filme sukrečia.
Vienam berniukui tuomet buvo 12, kitam 11, o trečiam vos 7 metai. Be to, du iš jų buvo broliai.
A.Hajdaszas savo aukas rinkdavosi iš tų vaikų, kurie patarnaudavo per mišias. Rinkdavosi iš neturtingų religingų šeimų, viliodavo dovanomis ir pažadu išmokyti groti gitara.
Per tokias muzikos pamokėles kunigas berniukus imdavo glostyti, bučiuoti, liesdavo jų lyties organus ir gąsdindavo užsitraukiant Dievo bausmę, jei kam nors apie tai prasitars.
Filme suaugę vyrai pasakoja, kad patirtas tvirkinimas pastūmėjo į bandymą žudytis, problemas su moterimis ir nesibaigiančias psichologines kančias.
Vaikams daromą skriaudą turėjusi matyti kunigui patarnavusi vienuolė filme apsiverkia, bet neprisiima kaltės. Sąžinės graužimo nejaučia ir A.Hajdaszas – jis paprasčiausiai pareiškia, kad tų įvykių neprisimena.
Politikų bei teisėsaugininkų suteiktas apsaugos skydas, anot „Slėpynių“ režisieriaus, prisidėjo prie to, kad kunigai pedofilai iki pat dabar jaučiasi nebaudžiami, o prokurorai baiminasi juos teisti.
Filme kalbantis kunigas Tadeuszas Isakoviczius-Zaleskis teigia, kad Lenkijos kunigai pedofilai nebaudžiami pasijuto sovietmečiu.
Lenkijai atsikračius socializmo Bažnyčiai įvairias privilegijas suteikė naujoji valdžia, taip norėdama atsidėkoti už pagalbą kovojant su komunistiniu režimu.
Kovoti su kunigų pedofilija trukdė ir daug metų Vatikane egzistavusi instrukcija, jog prieš kunigus teismuose liudijančius asmenis galima atskirti nuo Bažnyčios.
Šitokiais grasinimais kunigai Lenkijoje priversdavo aukas atsiimti pareiškimus, o liudininkus pakeisti parodymus.
„Slėpynės“ nėra pirmas brolių Tomaszo ir Mareko Sekielskių filmas apie kunigus pedofilus.
Prieš metus panašų ažiotažą sukėlė kitas jų filmas „Tik niekam nesakyk“, kuris internete buvo peržiūrėtas net 23 mln. kartų.
Broliai pranešė, kad netrukus kurs dar skandalingesnį filmą – apie tai, jog lenkas popiežius Jonas Paulius II nereagavo į kunigų pedofilų nusikaltimus, todėl juos dangstė aukščiausi hierarchai.
