Nuo praėjusios savaitės komunistinė Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tūžmingų pareiškimų, smerkiančių tiek Vašingtoną, tiek Seulą. Pastarasis pareiškimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Pchenjanas netiesiogiai pagrasino sužlugdyti lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus, jeigu Vašingtonas toliau kišis į Korėjos pusiasalio vidaus reikalus.
Pastarosiomis dienomis Pchenjanas smarkiai pliekė kaimyninę Pietų Korėją, kad ši nepažaboja pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos, leidžiančių per sieną balionus su lankstinukais, kuriuose kritikuojamas Kim Jong-uno režimas. Šalis paskelbė, kad nutraukia visas oficialias ryšių linijas su Seulu.
Penktadienį išplatintas pareiškimas yra viena griežčiausių žodinių Pchenjano atakų prieš Vašingtoną pastaraisiais mėnesiais. Jis dar sustiprino abejones dėl seniai įstrigusio abiejų šalių branduolinių derybų proceso ateities.
Pareiškime Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Son-gwonas apkaltino Vašingtoną veidmainiškumu bei siekiu pakeisti Pchenjano režimą, ir sakė, kad 2018-ųjų viltys „nugrimzdo į tamsų košmarą“.
Prieš dvejus metus Singapūre abiejų šalių vadovai šypsodamiesi drauge pozavo fotografams, Kim Jong Unui tapus pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, susitikusiu su pareigas einančiu JAV prezidentu.
Po istorinio susitikimo D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ išdidžiai paskelbė, kad „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinės grėsmės“.
Tąsyk susitikimas baigėsi miglotu Kim Jong Uno pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“ nenurodant, kada ir kokiomis priemonėmis tai galėtų būti įgyvendinta.
Tačiau pernai Hanojuje surengtas antrasis lyderių susitikimas, kuriame tikėtasi išgirsti konkretesnių Pchenjano įsipareigojimų, buvo nutrauktas nesutarus, ko pinigų stokojantis Pchenjanas galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
„Veidmainiška“
JAV diplomatai tvirtina manantys, kad Kim Jong-unas pažadėjo atsisakyti branduolinio arsenalo. Tačiau Pchenjanas dėl to kol kas nesiėmė jokių žingsnių.
Šiaurės Korėjai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos dėl jos draudžiamų ginklų programų.
Šalis mano, kad nusipelnė būti apdovanota už paskelbtą branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymų moratoriumą, Pungjė-ri branduolinių bandymų poligono uždarymą, taip pat už tai, kad paleido šalyje kalintus JAV piliečius ir grąžino Jungtinėms Valstijoms per Korėjos karą žuvusių amerikiečių palaikus.
„Nėra labiau veidmainiško dalyko už tuščius pažadus“, – sakė Ri Son-gwonas savo pareiškime, kurį išplatino oficiali naujienų agentūra KCNA.
D. Trumpas anksčiau nepraleisdavo progos pabrėžti savo ryšį su Kim Jong-unu ir netgi yra sakęs, kad tarp jo ir Šiaurės Korėjos lyderio užsimezgė „meilė“, o jų draugystę palaiko „gražūs laiškai“.
Tačiau Ri Son-gwonas sakė, kad dabar Pchenjanas mano, jog nėra vilčių pasiekti pagerėjimą „tiesiog palaikant asmeninius ryšius tarp Aukščiausiosios vadovybės ir JAV Prezidento“.
Kritikuodamas ministras tiesiai nepaminėjo D. Trumpo, tačiau užsiminė apie komentarus, kuriuos „Baltųjų rūmų šeimininkas vis vadina gyrimusi“.
„Daugiau niekada nepasiūlysime JAV vadovui paketo... nieko negaudami mainais“, – sakė Ri Son-gwonas.
Praėjęs terminas
2019 metų birželį D. Trumpas ir Kim Jong-unas susitiko trečią kartą, šįsyk – Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ). D. Trumpas įžengė kelis žingsnius į Šiaurės Korėjos teritoriją, tapdamas pirmuoju tai padariusiu pareigas einančiu JAV prezidentu.
Tačiau šis susitikimas apčiuopiamų rezultatų nedavė.
Vėliau Šiaurės Korėja ėmė reikalauti, kad Jungtinės Valstijos iki gruodžio 31 dienos pasiūlytų jai naujų nuolaidų. Praėjus šiam terminui Kim Jong-unas paskelbė, kad Pchenjanas nebelaiko savęs saistomu savanoriškai paskelbtų branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymų moratoriumų.
Kol kas Šiaurės Korėja tokių veiksmų nesiėmė, tačiau analitikai mano, kad vykstant diskusijoms šalis toliau plėtojo savo arsenalą.
Ri Son-gwonas kaltino Vašingtoną, kad jis siekia pakeisti Pchenjano režimą, ir sakė, kad Šiaurės Korėja nusprendė stiprinti savo branduolinio atgrasymo priemones, reaguodama į „nesiliaujančius JAV grasinimus branduoliniu karu“.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja įvykdė virtinę trumpojo nuotolio raketų ir kitų ginklų bandymų. Pchenjanas dažnai apibūdina šiuos ginklus kaip daugkartinio paleidimo raketų sistemas, nors daugelis ekspertų vadina jas balistinėmis raketomis.
Labai svarbų vaidmenį organizuojant D. Trumpo ir Kim Jong-uno viršūnių susitikimą Singapūre atliko Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas. Tačiau jo biuras penktadienį pareiškė neturįs jokių komentarų antrųjų šio istorinio įvykio metinių proga.
