Švedijos premjero nužudymo bylos puslapiai užversti, tačiau liko vienas didelis nežinomasis

34 metai nežinios baigėsi. Prokuroras po ilgo tyrimo galiausiai paskelbė, kas iš tikrųjų nužudė Švedijos premjerą Olofą Palme. Tačiau švedams tai palengvėjimo nesuteikė – žudikas jau senokai yra miręs.

 Premjero poste 11 metų praleidęs O.Palme buvo galinga ir abejingų nepaliekanti politinė figūra, nebijojusi kalbėti apie pasaulio neteisybes ir dėl to turėjusi nemažai priešų.<br>„TT News Agency“/„Scanpix“ nuotr.
 Premjero poste 11 metų praleidęs O.Palme buvo galinga ir abejingų nepaliekanti politinė figūra, nebijojusi kalbėti apie pasaulio neteisybes ir dėl to turėjusi nemažai priešų.<br>„TT News Agency“/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme nužudymo vietoje žmonės vis padeda gėlių ir pagerbia vieną žymiausių praėjusio amžiaus politikų. 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre premjerą pakirto nežinomo žudiko kulka.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme nužudymo vietoje žmonės vis padeda gėlių ir pagerbia vieną žymiausių praėjusio amžiaus politikų. 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre premjerą pakirto nežinomo žudiko kulka.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Premjero poste 11 metų praleidęs O.Palme buvo galinga ir abejingų nepaliekanti politinė figūra, nebijojusi kalbėti apie pasaulio neteisybes ir dėl to turėjusi nemažai priešų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Premjero poste 11 metų praleidęs O.Palme buvo galinga ir abejingų nepaliekanti politinė figūra, nebijojusi kalbėti apie pasaulio neteisybes ir dėl to turėjusi nemažai priešų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme nužudymo vietoje žmonės vis padeda gėlių ir pagerbia vieną žymiausių praėjusio amžiaus politikų. 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre premjerą pakirto nežinomo žudiko kulka.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme nužudymo vietoje žmonės vis padeda gėlių ir pagerbia vieną žymiausių praėjusio amžiaus politikų. 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre premjerą pakirto nežinomo žudiko kulka.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme nužudymo vietoje žmonės vis padeda gėlių ir pagerbia vieną žymiausių praėjusio amžiaus politikų. 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre premjerą pakirto nežinomo žudiko kulka.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme nužudymo vietoje žmonės vis padeda gėlių ir pagerbia vieną žymiausių praėjusio amžiaus politikų. 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre premjerą pakirto nežinomo žudiko kulka.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme (kairėje), vienas žymiausių to meto politikų, buvo susitikęs ir su F.Castro.<br>„TT News Agency“/„Scanpix“ nuotr.
O.Palme (kairėje), vienas žymiausių to meto politikų, buvo susitikęs ir su F.Castro.<br>„TT News Agency“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 24, 2020, 9:26 PM

Premjero poste 11 metų praleidęs O.Palme buvo galinga ir abejingų nepaliekanti politinė figūra, nebijojusi kalbėti apie pasaulio neteisybes ir dėl to turėjusi nemažai priešų.

Tačiau labiausiai pasaulį sukrėtė jo gyvenimo pabaiga: 1986-ųjų vasario 28 dieną Stokholmo centre politiką pakirto nežinomo žudiko kulka.

Kaltininkas tuo metu taip ir nebuvo rastas, bet prieš kelerius metus byloje vėl sužibo viltis. Švedijos prokuratūra 2016 metų pabaigoje pranešė atnaujinanti nužudymo tyrimą.

Byla pakliuvo į prokuroro Kristerio Peterssono, kuris anksčiau atskleidė prekybos centre nudurtos Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Lindh nužudymą, rankas.

Tačiau jo laukusi užduotis buvo ypač sunki.

Po trijų dešimtmečių daugybės įkalčių rasti nebebuvo įmanoma, dalis liudininkų jau mirę, o dokumentų, kuriuos reikia tirti iš naujo, – tūkstančiai puslapių.

Be to, kone kiekvienas švedas galėtų pateikti savo versiją, kodėl O.Palme buvo nužudytas.

„Šį įvykį galima palyginti su Johno F.Kennedy nužudymu. Tą dieną švedai pasikeitė. Iki tol manę, kad gyvena rojuje, politikai niekur nebesirodė be asmens sargybinių“, – teigė apie O.Palme nužudymo tyrimą knygą parašęs olandas Marcas Pennartzas.

Tačiau K.Peterssonui pavyko ir šioje byloje pasiekti proveržį.

Neseniai jis paskelbė, jog O.Palme nužudė grafikos dizaineris Stigas Ergströmas.

Skandia Mano pravardę turėjęs vyras nusižudė dar 2000 metais, tad ilgametė paslaptis buvo atskleista be didelių fanfarų.

Sunki žudiko paieška

Šaltą ir vėjuotą vasario 28-osios vakarą ilgametis šalies premjeras O.Palme su žmona ėjo iš kino teatro Stokholmo senamiestyje.

„Pora į miestą išsmuko neplanuotai, jų nelydėjo asmens sargybinis. Tai jam buvo įprasta – jis dažnai įsimaišydavo į minią arba nueidavo pavalgyti į restoraną“, – teigė M.Pennartzas.

Likus 40 minučių iki vidurnakčio O.Palme į nugarą iš arti pataikė dvi žudiko paleistos kulkos.

Lisbet Palme buvo lengvai sužeista trečiuoju šūviu. Nors nusikaltimą matė keli liudininkai, nė vienas jų gerai neįsižiūrėjo į žmogžudį.

Premjeras buvo skubiai nugabentas į ligoninę, bet tik tam, kad būtų konstatuota jo mirtis.

Paskelbta nusikaltėlio paieška, bet teisėsaugai buvo sunku skintis kelią į tiesą.

Įtariamojo apibūdinimas irgi nelabai padėjo sumažinti paieškų ratą: žudikas galėjo būti bet kuris 30–50 metų, vidutinio ūgio ir sudėjimo baltaodis.

Policija apklausė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, o net 134 savanoriai patys nutarė prisipažinti padarę šį nusikaltimą.

Visų jų kaltė buvo paneigta.

Nuteisė, o po to paleido

Tyrimas greitai pradėjo strigti, nes trūko ir užuominų, kuriomis galima sekti. Tačiau po dvejų metų, 1988-aisiais, policija suėmė 42 metų Christerį Petterssoną.

Užkietėjęs nusikaltėlis ir narkomanas jau anksčiau buvo įkalintas už netyčinį nužudymą.

Kai premjero našlė L.Palme išsirinko Ch.Petterssoną iš policijos nuovadoje išrikiuotų vyrų būrio, atrodė, kad byla baigta.

Bet abejonių išliko, mat pareigūnai taip ir nerado nusikaltimo įrankio – pistoleto „Magnum“. Be to, buvo sunku patikėti, kad toks smulkus nusikaltėlis – ir dar toks pat socialistas kaip O.Palme – galėjo nužudyti premjerą.

Švedams reikėjo ramybės, todėl Ch.Petterssonas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir patupdytas už grotų.

Bet praėjus metams apeliacinis teismas nusprendė, kad kalėjime atsidūręs švedas yra nekaltas. Už neteisėtą įkalinimą vyrui buvo išmokėta 55 tūkst. eurų kompensacija, kurią jis greitai ištaškė alkoholiui ir narkotikams.

Tolesni bandymai vėl patupdyti jį į kalėjimą buvo teismo sustabdyti dėl įrodymų stokos. Vis giliau į kvaišalų liūną klimpstantis Ch.Petterssonas 2004 metais mirė dėl smūgio į galvą, kurį tikriausiai patyrė griūdamas.

Pašėlusios sąmokslo teorijos

Po pagrindinio įtariamojo mirties O.Palme nužudymo tyrimas visai sustojo. Tiesa, dėl aktyvios kovos už socialinę lygybę politikas visame pasaulyje buvo įgijęs priešų, kurie galbūt troško jo mirties.

Ypač nemėgstamas O.Palme buvo Pietų Afrikos Respublikoje, nes viešai kovojo su apartheido režimu.

Likus savaitei iki mirties O.Palme Stokholme surengė prieš apartheidą nukreiptą konferenciją, kurioje žymūs dalyviai svarstė, kad juodaodžių ir baltaodžių atskyrimo sistemą reikia išrauti su šaknimis.

Gandai, kad prie premjero mirties nagus prikišo Pietų Afrikos Respublika, sklandė ilgus metus. Bet išsamus tyrimas nepateisino Stokholmo vilčių rasti įrodymų.

Švedijos tyrėjai tyrė ir kitas versijas. Svarstyta, kad nusikaltimą galėjo suorganizuoti 9-ajame dešimtmetyje prieglobstį šalyje gavę kurdų teroristai.

Bet ir ši teorija nepasitvirtino. Be to, Stokholmui įtarimų sukėlė pernelyg uolus Turkijos noras suversti kaltę Kurdistano darbininkų partijai.

Kuo daugiau laiko prabėgo nuo žmogžudystės, tuo keistesnės sąmokslo teorijos kurstė švedų vaizduotę. Dėl O.Palme mirties kaltinti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų policininkai, masonų ložė ir indai, kuriems Švedija pardavė ginklų.

Slapto karo auka?

Viena teorija teigė, kad O.Palme galėjo tapti slapto karo tarp Jugoslavijos ir iš jos pabėgusių nusikaltėlių auka.

Belgradas nesibodėjo paskui „priešus emigracijoje“ siųsti savo slaptosios policijos UDBA smogikų. O radikalūs emigrantai nevengė atsakyti tuo pačiu, todėl teroro aktai krėtė šalis, į kurias buvo pabėgę jugoslavai, tarp jų ir Švediją.

Kad Jugoslavija galėjo prikišti ranką prie premjero žūties, prabilta 2011 m., kai buvęs UDBA žvalgybininkas Vinko Sindičičius pareiškė, kad jo tarnyba suorganizavo O.Palme nužudymą.

Belgradas manė, kad premjeras per švelnus teroristams, tad jo žūtis esą būtų privertusi Švedijos vyriausybę užgniaužti kroatus, kurie būtų viešai apkaltinti dėl žmogžudystės.

V.Sindičičius net įvardijo tariamą žudiką – Ivo D., kuris 2011 metais dar gyveno Kroatijoje, ir pareiškė, kad ginklas į Švediją buvo slapta atgabentas iš JAV.

Tokia istorija veikiau priminė veiksmo filmo siužetą, tad K.Peterssono buvo greitai atmesta.

Nėra kam pareikšti kaltinimų

„Žudikas yra S.Engströmas, tačiau kadangi šis asmuo yra negyvas, aš negaliu jam pareikšti kaltinimų ir dėl to nusprendžiau užbaigti šios bylos tyrimą“, – trečiadienį paskelbė K.Peterssonas.

S.Engströmas buvo vadinamas Skandia Manu, nes dirbo „Skandia“ draudimo kompanijoje. Prieš nužudymą jis buvo netoliese esančiose įmonės patalpose, o vėliau ir incidento vietoje.

Policija jį kelis kartus apklausė kaip liudininką, bet niekada neįtarė jo žmogžudystės įvykdymu.

K.Peterssonas tvirtino, kad kitų liudininkų apibūdintas šaulys buvo panašus į S.Engströmą, o žudiko parodymai kirtosi su kitų asmenų pateikiamais pasakojimais apie incidentą.

Motyvas liko neaiškus

Ginklas, kuriuo nužudytas premjeras, nebuvo surastas, byloje neatsirado jokių naujų įrodymų, tačiau prokuroro komanda ištyrė visus turimus įkalčius ir nusprendė, kad tai buvo S.Engströmo darbas.

„Jis elgėsi taip, kaip elgtųsi žudikas“, – sakė prokuroras K.Peterssonas.

S.Engströmas nebuvo pirminis įtariamasis, bet jo parodymus ir gyvenimą išanalizavę tyrėjai atrado, kad vyriškis mėgo ginklus, tarnavo kariuomenėje ir buvo vietinio medžiotojų klubo narys.

Anot giminaičių, vyras dažnai kritiškai atsiliepdavo apie premjero vykdomą politiką. Jis turėjo finansinių problemų ir kentėjo nuo alkoholizmo.

Tačiau tyrėjai tvirtina nežinantys, koks buvo O.Palme nužudymo motyvas. 

Švedai galiausiai liko nusivylę bylos baigtimi

Dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas nesugebėjimą nustatyti O.Palme žudikus kartą pavadino „atvira Švedijos visuomenės žaizda“. Tačiau prokuroro trečiadienį padarytas pranešimas vargu ar padės užgydyti dešimtmečius atvirą buvusią žaizdą. O.Palme buvo vienas įtakingiausių asmenų šalyje ir vienas labiausiai atpažįstamų politikų pasaulyje.

Visuomenėje kilo pasipiktinimas, kodėl žudikui nustatyti prireikė tiek daug laiko, jeigu jokių naujų įrodymų prie bylos medžiagos nebuvo pridėta. Prokurorai tik palygino S.Engströmo ir kitų incidento vietoje buvusių asmenų liudijimus.

Kiti švedai pyksta, kad 2000 metais nusižudęs asmuo niekada nestos prieš teisėjus ir nesulauks teisingumo.

Žurnalistams prokuroro spaudos konferencijoje taip pat teko nusiminti. Dešimtmečius šalyje jie plėtojo įvairias sąmokslo teorijas, kas ir kodėl galėjo nužudyti premjerą. Dabar sąmokslo teorijoms atėjo galas, o švedai taip ir nesužinos, kodėl buvo nušautas O.Palme.

Nežinioje liko ir jo žmona L.Palme, kuri mirė 2018 metais ir net neišgirdo tikrojo jos vyro žudiko vardo.

Parengta pagal BBC inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.