Branduolinio saugumo pareigūnai iš Suomijos, Norvegijos ir Švedijos praėjusios savaitės pradžioje pranešė, kad Skandinavijoje ir kai kuriuose Arkties regionuose padidėjo radioaktyvių dalelių skaičius.
Nors Švedijos radiacinės saugos tarnyba antradienį teigė, kad neįmanoma nustatyti radiacijos šaltinio, Nyderlandų tarnybos išanalizavo duomenis, gautus iš Šiaurės Europos, ir nustatė, kad jų kilmės vieta – vakarų Rusija.
„Radionuklidai yra dirbtiniai, kitaip tariant, jie yra sukurti žmogaus, – penktadienį teigė Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas. – Nuklidų sudėtis gali parodyti branduolinės jėgainės kuro elemento pažeidimą, tačiau dėl riboto matavimų skaičiaus negalima nustatyti konkrečios šaltinio vietos“.
Tačiau Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosenergoatom“ neigia, kad viename iš dviejų Rusijos šiaurės vakarinė dalyje esančių atominių jėgainių susidūrė su kokiomis nors problemomis.
Neįvardintas „Rosenergoatom“ atstovas tikina, kad abi elektrinės, esančios šalia Sankt Peterburg ir prie Murmansko, veikia „normaliai, o radiacijos lyginis neviršija normos“.
Jis teigia, kad abiejuose elektrinėse radiacijos lygis nesikeitė visą birželį.
„Abi elektrinės veikia normaliu tempu. Nebuvo jokių nusiskundimų dėl technikos veikimo. Nepranešta apie jokius incidentus, susijusius su radionuklidų išleidimu“, – kalbėjo atstovas.
Radiacinės saugos centro (RSC) laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė sakė, kad padidėjusią radionuklidų koncentraciją nešęs debesis Lietuvos nepasiekė.
„Lietuva tikrai visiškai saugi ir mes stebime tą informaciją, kai ji tik pasirodė oficialiai šeštadienį, iš karto pradėjome žiūrėti kitų šalių tinklalapius. Lietuvoje nieko tikrai nebuvo“, – BNS sakė R. M. Stasiūnaitienė.
„Nieko nefiksavome, nes pagal Nyderlanduose atliktas radionuklidų sklaidos prognozes, pagal vėjo kryptį, tas debesis, kuris nešė mažus kiekius radionuklidų, Lietuvos nelietė“, – pridūrė ji.
Anot laikinosios RSC vadovės, Lietuvoje veikiančios ankstyvo perspėjimo stotys padidėjusios radiacijos neaptiko, nes taršos kiekiai buvo itin maži.
„Kiekiai buvo itin maži ir jie buvo tikrai aptikti ne ankstyvo perspėjimo stočių, tokių, kokias turime mes. Turbūt buvo imti oro filtrai, jie buvo tirti ir nustatyti tie nedideli kiekiai“, – svarstė ji.
Nepaisant to, R. M. Stasiūnaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad padidėjusi tarša buvo fiksuota dirbtiniais radionuklidais.
„Nerimą kelia tai, kad netgi ir fiksavus tokį nedidelį padidėjimą, buvo užfiksuoti dirbtiniai radionuklidai, kurių paprastai gamtoje nebūna“, – sakė ji.
Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad stotis SEP63 birželio 22–23 dienomis užfiksavo „didesnio nei įprasta lygio (bet žmonių sveikatai nepavojingą)“ radioaktyviojo cezio (Cs-134, Cs-137) ir rutenio (Ru-103) izotopų, susijusių su branduolinio skilimo reakcijomis, koncentraciją.
Skandinavijoje padidėję radiacijos lygis ir pastebėti izotopai žmonių sveikatai ar gamtai nekenkia.
Rusija yra viena didžiausių branduolinės energijos gamintojų pasaulyje – šiuo metu šalyje veikia 10 elektrinių, o dar kelios yra statomos.
Šalies branduolinės energijos operatorius taip pat yra pasirašęs kelių milijardo vertės sutartis su tokiomis šalimis kaip Indija, Turkija ir Iranas, kuriose naudojant Rusijos technologijas bus statomos elektrinės.
Parengta pagal „The Independent“ inf.