„Toliau darysiu spaudimą dėl gero sprendimo, bet ES ir Vokietija taip pat privalo ir turėtų pasirengti tam atvejui, jei susitarimas nebūtų pasiektas“, – Bundestagui sakė A. Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai perimant pirmininkavimą 27 narių Bendrijai.
Jungtinė Karalystė, oficialiai išstojusi iš ES politinių struktūrų sausio 31 dieną po 47 metus trukusios narystės, paliks bloko bendrąją rinką ir muitų sąjungą šių metų gruodžio pabaigoje, kai baigsis 11 mėnesių trukmės pareinamasis laikotarpis.
Londonas ir Briuselis iki gruodžio pabaigos turi sudaryti naują susitarimą arba beveik pusę amžiaus trukę jų santykiai bus nutraukti nesusitarus dėl ateities prekybos ir sambūvio kitose srityse.
Nepasiekus naujo susitarimo Londono ir ES santykiai bus reglamentuoti pagal Pasaulio prekybos organizacijos nustatytus standartus, išaugs muitų tarifai, verslas susidurs su sunkumais.
Po kelių mėnesių trikdžių, kuriuos sukėlė koronaviruso pandemija, pirmadienį ES ir JK pradėjo penkių savaičių intensyvių derybų dėl santykių po „Brexito“ etapą, Londonui siekiant kuo greičiau jas užbaigti.
Abi šalys vis dar tvirtai laikosi savo pozicijų. JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį pareiškė, kad Britanija yra pasiruošusi susitaikyti su išstojimo be jokios sutarties pasekmėmis, jeigu derybininkams nepavyks rasti bendro atspirties taško.
A. Merkel taip pat sugriežtino savo toną, viename interviu išreiškusi abejonę, ar Londonui tikrai reikia šio susitarimo.
Susitarimas turi būti pasiektas iki rudens, kad nacionaliniai parlamentai ir ES parlamentas turėtų pakankamai laiko jį ratifikuoti.